|
|
|
Pavasarinis rūpestis – kur dėti seną stiklą
Kretingiškė Daiva Vaineikienė, pamačiusi, jog stiklo atliekas renkanti šiukšliavežė jos konteinerį aplenkė, šoko vytis, tačiau komunalininkai vis tiek atsisakė paimti jos atliekas, tarp kurių būta lakštinio stiklo duženų. Su tokia situacija susidūrė ir daugiau rajono gyventojų, kurie, atšilus orams, puolė keisti šiltnamio stiklų ar būstų langų – žinia, kad atlikusį stiklą reikia patiems pristatyti į aikštelę Ankštakiuose, daugelį papiktino. D. Vaineikienė pasakojo, kad specialiai rūšiavo stiklą į atskirą konteinerį, paskambinę į „Kretingos komunalininką“, iš anksto susižinojo, kokią dieną stiklo atliekos bus surenkamos. Kadangi į konteinerį, kuris buvo beveik pilnas butelių ir stiklainių, tilpo tik nedidelė dalis seno stiklo nuo rekonstruoto šiltnamio, didesniąją jo dalį suguldė šalia konteinerio. Atvykstant komunalininkų laukė ir D. Vaineikienės kaimynė Bronė Paulauskienė, kurios šeima taip pat dalį plokštuminio stiklo tvarkingai sudėjo prie gatvės. „Kai liko konteineris neiškratytas, pamaniau, kad jo komunalininkai tiesiog nepastebėjo, todėl pagriebiau konteinerį ir puoliau vytis šiukšliavežę – iš Rytų g. nubėgau į Vytauto g. Bet komunalininkai man jau iš tolo mojavo, kad atliekų neims, o kai paklausiau, kodėl – pasakė, jog yra plokštuminio stiklo, o jie surenka tik stiklo pakuotes nuo maisto. Bet mano konteineris buvo beveik pilnas butelių ir stiklainių, tik ant viršaus šiek tiek plokštuminio stiklo šukių – ir vis tiek konteinerio neiškratė“, – piktinosi D. Vaineikienė. Nežino, kaip reikės pristatyti D. Vaineikienė gūžčiojo pečiais, svarstydama, kaip dabar reikės pristatyti stiklo atliekas į Ankštakių aikštelę. „Reikės konteinerį apsukti kokia nors plėvele – kitaip dangtis prasivers ir duženos pabirs po mašinos saloną. Nežinau, kaip ir kur viską sudėti – juk čia specifinės atliekos, jų bet kaip nepaimsi, nesukrausi ir nenuveši. Čia reikia specialaus transporto“, – svarstė D. Vaineikienė. Ką reikės daryti su paliktu senu stiklu, nežinojo ir B. Paulauskienė – iš pensijos ką nors samdyti, kad išvežtų stiklo atliekas, būtų didelė prabanga. D. Vaineikienė piktinosi, kad tuomet, kai „Kretingos komunalininkas“ įsiūlė paimti konteinerį stiklui, neperspėjo apie tai, kad į jį galima mesti tik stiklą nuo maisto produktų. „Rūšiavome, kaip ir prašė, o dabar likome su visomis atliekomis“, – sakė D. Vaineikienė, kurios manymu, plokščią stiklą komunalininkai galėtų paimti bent jau tuomet, kai renka stambiagabarites atliekas. „Žinote, man žmonės paprastai sako: ko tu čia žaidi su tuo rūšiavimu – trupink į šukes ir maišyk su paprastomis atliekomis“, – atviravo D. Vaineikienė, neslėpdama, kad nusivylė tokia rūšiuotų atliekų surinkimo tvarka. Perrūšiuoti neturi galimybių „Kretingos komunalininko“ direktorė Renata Surblytė neslėpė, kad pavasarį padažnėjo situacijų, kai gyventojai į konteinerius, skirtus stiklo atliekoms, prideda ir lakštinio stiklo – tokiu atveju konteineriai paliekami neiškratyti. „Tie konteineriai, kurie yra išdalinti gyventojams, yra skirti pakuočių rūšiavimui, nes už jų įsigijimą ir aptarnavimą yra atsakingos pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos. Ir negalima į šiuos konteinerius mesti bet ko, – paaiškino R. Surblytė, kurios manymu, informacijos apie tai, ką galima mesti į stiklui skirtus konteinerius, yra pakankamai. – Lakštinis stiklas yra laikomas statybine atlieka, kuri turėtų būti nuvežama į Ankštakiuose esančią aikštelę.“ R. Surblytės teigimu, atsisakoma iškratyti konteinerius, jei juose esama lakštinio stiklo, nes jo nepriima „Kauno stiklas“, kuriam perduodamos surinktos stiklo atliekos. „Yra netgi buvęs vienas atvejis, kai mums grąžino visą stiklą, nes ten buvo įsimaišę lakštinio stiklo, – sakė R. Surblytė. – O išrūšiuoti stiklo atliekų, iš jų išrankioti lakštinį stiklą nėra kaip – rūšiuotojas, su kuriuo turime sutartį, tokios paslaugos net neteikia, o mes patys atlikti stiklo atliekų rūšiavimo negalime, nes neturime leidimo tokiai veiklai.“ „Kretingos komunalininko“ direktorės teigimu, tokia tvarka – kad stiklas, kaip ir visos statybinės atliekos pačių gyventojų turi būti pristatomas į specialią surinkimo aikštelę – yra visose savivaldybėse. „Mes dar apvažiavimo būdu surenkame didžiąsias atliekas, nors daugelyje savivaldybių net ir to nedaroma“, – teigė R. Surblytė. Ieškoma kompromiso Ankštakių aikštelės vadybininkė Reda Jocevičiūtė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad, atšilus orams, padaugėjo gyventojų, kurie pristato seną lakštinį stiklą. „Kaip tik dabar yra aikštelėje paliktos dvi priekabos su stiklu – sutarėme, kad žmonės jas atsiims, kai stiklas bus išvežtas“, – pasakojo R. Jocevičiūtė, patvirtinusi, kad ieškoma išeičių, net ir tada, kai konteineriai, skirti stiklo atliekoms, staiga užsipildo. Kiekvienam Kretingos rajono gyventojui per metus į aikštelę nemokamai galima pristatyti 250 kg statybinių atliekų, tačiau R. Jocevičiūtė teigė, kad randamas kompromisas ir tada, jei atvežamas didesnis kiekis. „Stiklas yra gana sunkus, todėl numanant, kad gali būti viršyti 250 kg, reikia atvykti su dar vienu šeimos nariu, o jei tai neįmanoma – nors turėti jo asmens dokumentą ir sutikimą, kad dalis stiklo bus atiduota jo vardu. Kitu atveju, jau atvykus į Ankštakių aikštelę ir nustačius didesnį kiekį negu leistina, žmonės turi rūpesčio – staiga surasti žmogų, kuris sutiktų, kad jo vardu būtų atiduotos atliekos“, – patarė R. Jocevičiūtė. Ji paaiškino, kad visai nėra svarbu, ar atvežamas stiklas yra dideliais gabalais ar suskaldytas šukėmis – jį galima atgabenti taip, kaip tik žmogui patogiau. Svarbiausia, jei atiduodami seni langai, – stiklą išimti iš medinių rėmų. Atvežant statybines atliekas būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ankštakių aikštelė dirba: nuo antradienio iki penktadienio – 9–18 val., šeštadieniais – 10–14 val., o sekmadienis ir pirmadienis yra nedarbo dienos.
|
|
