|
|
|
Sodo derlių parduoti tarpininkų pagalbos neprašo
Darbėnų miestelyje gyvenantys Virginija ir Adomas Poškiai pirmuosius 200 aukštaūgių obelų veislių sodinukų pasisodino 1991-aisiais. Tiek obuolių, kiek pusės hektaro dydžio sklype priskynė, šeima nesuvalgė, o parduoti kiekis buvęs per mažas. Tada ir kilo mintis pasididinti plotus. Augina 27 obelų veisles Adomo žodžiais, apsisprendus iš Klaipėdos miesto, kur anksčiau gyveno ir dirbo, sugrįžti į kaimą, ar šiaip ar taip būtų reikėję prasimanyti verslą, iš kurio toliau duoną valgys. Žmonos senelių žemės, esančios už 3 km, Medamiškių kaime, javams auginti buvo per mažai, o sodui plėsti – kaip tik. Taip beveik po dešimtmečio šalia jau augančių „Auksių“, „Telisarių“, „Mėlių“, „Štarių“, „Kulono Renetų“, „Norių“ , pamažu atsirado naujų malonaus skonio pusiau žemaūgių obelų veislių: „Connel Red“, „Delikates“, „Redkroft“, „Šampion“, „Ligol“. Tarp obelų veislių Poškių soduose dabar galima ir pasiklysti – iš viso augina 27-ias, mat iki 4 ha išaugęs sodas buvo ne pabaiga – prieš porą metų šeimininkai obelyną vėl padidino, šalia esančiame Medšarkių kaime 1,7 hektaro lauke užveisę ligoms itin atsparių 2 tūkst. 500 medelių, tarp kurių nemažai ir vasarinių. Čia obelaitės pasodintos jau pagal naująją technologiją – paliekant 1,5 m tarpus. Kaip paaiškino Adomas, taip siekiama didesnio derliaus ne iš medelio, o iš hektaro. Tačiau šie ir praėjusieji metai dėl gamtos sąlygų sodininkams apskritai buvo nuostolingi – daug obelų nugeibo žiemą prieš vegetaciją užklupus šalčiams arba po žydėjimo pakandus šalnoms. V. ir A. Poškiai tikisi, kad bent šiemet gamta piktų išdaigų neiškrės. Soduose didysis darbymetis prasideda pavasarį, kai medžius reikia genėti, ir rudenį, kai jau metas vaisius skinti. Virginija su Adomu pluša ne vieni – subėga abu sūnūs su marčiom Vilma ir Giedre. Daugiausia padeda 36-erių Donatas, mat, pamainomis dirbdamas miestelio Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, jis daugiau ir laiko turi. Metais jaunesnis Alvydas – Darbėnų seniūnijos seniūnas, tačiau, kaip šeima mėgsta juokauti, ir jo svarbios pareigos baigiasi vos pravėrus sodybos, kurioje po vienu stogu įsikūrusios visos trys šeimos, vartus. Į sodininkystės verslą šeima investavo vien tik savo lėšų. Paklausti, kodėl nerengia projektų, nedalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programoje, nepretenduoja į paramas, 5,7 ha bendro ploto sodą turintys Virginija ir Adomas susižvalgė – esą jų amžiui visko pakaks, liks daugiau laiko anūkais pasidžiaugti, o štai sūnūs, ypač Donatas, – kodėl gi ne? Galėtų apie dar didesnę sodo plėtrą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ pagalvoti. Turguje prekiauja patys Obuolių Poškiai sakė nepritrūkstantys iki pat gegužės. Natūraliomis sąlygomis vaisius laiko sandėliuoti pritaikytuose drėgnuose, gerai vėdinamose patalpose, todėl obuoliai taip ilgai išlieka sveiki ir kvapnūs. Pavieniai pirkėjai, nedidelių kavinių ar parduotuvių savininkai obuolių nusipirkti atvažiuoja į kiemą, be to, Virginija su Adomu Klaipėdoje, prie „Akropolio“ prekybos centro, esančiame ūkininkų turgelyje bei Gargždų turguje kaip vijurkai sukasi ir patys. Tarpininkų, padedančių parduoti obuolius, taip pat išspaustas sultis bei naujovę – iš obuolių specialiu būdu pagamintus traškučius, – jiems nereikia. Už kilogramą obuolių darbėniškiai prašo nei daug, nei mažai – nuo 50 centų iki 1,50 euro. Neretai prie prekystalio priėję žmonės pagiria, pastebi, kad tokios pat veislės kaimiškas obuolys skanesnis už parduotuvėje pirktą. „Matyt todėl, kad kaimiškas būna laiku nuskintas ir mažiau pripurkštas“, – dėstė Adomas. Jis pats savo obelis, priklausomai nuo veislės, purškia mažai – du ar triskart per sezoną iki Joninių, ir tai tik nuo obelų ligos – rauplių. Chemikalų, skirtų vabalams naikinti, visai nenaudoja. Jei ir norėtų, to daryti negalėtų, nes čia pat, prie obelų, aviliuose įkurdintos bitės. Iš viso laiko 60 bičių šeimų – dalį netoli esančioje Adomo tėviškėje Naujojoje Įpiltyje, kur auga grikiai, kmynai, garstyčios ir kiti žydintys augalai. Pašnekovai juokavo buvę vieni paskutiniųjų, dar suspėję „įšokti į traukinį“ ir iš 2007 – 2013 metų Kaimo plėtros programos priemonės „Pusiau natūrinis ūkis“ paramos, įsigijo medsukį, korių atakiavimo vonią, atakiavimo stalą, žiedadulkių ir bičių duonelės džiovyklą. Įvairių skonių medaus, Poškiai prisuka ne tik savo stalui, bet ir parduoti.
|
|
