Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Iki šiol reikalavimas buvo panaikinti darbdavio sprendimą ir perskaičiuoti atlyginimus pagal turimas galimybes. Tačiau dabar matome, kad lėšų trūkumo nebuvo, čia buvo valios klausimas, todėl tiksliname ieškinį ir prašome konkrečių sumų“, – teigė advokatas Karolis Gerbauskas, teisme pradėjus nagrinėti ginčą tarp Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos ir joje dirbančių nepedagoginių darbuotojų, įsitikinusių, kad jiems atlyginimas nepagrįstai skaičiuojamas pagal žemiausią arba jam labai artimą koeficientą.

K. Gerbauskas pateikė duomenis, kad iš viso Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje dirbantiems bibliotekininkams, informacinių technologijų specialistams bei mokytojo padėjėjams turėtų būti išmokėta beveik 7 tūkst. Eur.

Tokia suma susidarė, suskaičiavus, kiek nuo 2017 metų vasario iki rugsėjo nepedagoginiams darbuotojams būtų buvę išmokėta darbo užmokesčio, jei jis būtų suskaičiuotas, taikant koeficientų „šakutės“ (ją numato įstatymai) vidurkį, o ne žemiausią jų reikšmę.

Būtent tokiu principu – nustatant koeficientų vidurkį – buvo suskaičiuojamas pedagogų darbo užmokestis, kuris, taip pat kaip ir bibliotekininkams, informacinių technologijų specialistams bei mokytojo padėjėjams, išmokamas iš to paties fondo – mokinio krepšelio lėšų.

Kad tokia situacija yra nenormali, advokato K. Gerbausko įsitikinimu, įrodo ir tai, kad nuo rugsėjo 1 dienos, rajono tarybai patikslinus 2017 metų biudžetą, bibliotekininkams, informacinių technologijų specialistams bei mokytojo padėjėjams atlyginimai visgi pradėti skaičiuoti pagal pastovios dalies koeficiento vidurkį.

„Patys vadovai neriasi iš kailio, ieškodami papildomų lėšų – vadinasi, pripažįstama, kad tie nepedagoginiai darbuotojai visgi verti tų „vidurkių“?“ – svarstė K. Gerbauskas.

Versija subliuško

Teismo posėdžio metu K. Gerbauskas neslėpė nuostabos sužinojęs, kad anksčiau, kai bylos dalykas dar buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, darbdaviams atstovavusi advokatė pasakė klaidinančią informaciją – esą pedagogams atlyginimai buvo pakelti iš Vyriausybės papildomai gavus 15,8 tūkst. Eur. Šie pinigai, atlaikius mokytojų streikus, buvo skirti būtent pedagogų atlyginimams didinti.

„Vyriausybei skyrus lėšas vasario-kovo mėnesiais, mūsų sąskaitose pinigai pasirodo tik metų gale“, – teisme kalbėjo Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius Julius Gindulis, pripažinęs, kad pedagogams koeficientų vidurkiai buvo numatyti dar iki žinios apie papildomai Vyriausybės skiriamas lėšas.

K. Gerbausko teigimu, iki šiol vienas svariausių argumentų, kodėl bibliotekininkams, informacinių technologijų specialistams bei mokytojo padėjėjams negalima skirti didesnių atlyginimų buvo lėšų trūkumas. „Tačiau paaiškėjo, kad mokykla netgi sutaupė 41 tūkst. Eur mokinio krepšelio lėšų – taigi nebuvo jokio trūkumo“, – sakė K. Gerbauskas.

Tačiau mokyklos direktorius J. Gindulis paaiškino, kad tas 41 tūkst. Eur susitaupė tik todėl, kad sumažėjo mokinių skaičius, tačiau šias lėšas Švietimo ir mokslo ministerija turėjo teisę atsiimti. „Visada tokiais atvejais turėdavome lėšas sugrąžinti ministerijai, o šįkart ji jų nepaėmė. Kur ir kaip jas panaudoti, tarėmės ir su profesinės sąjungos atstovais“, – teigė J. Gindulis. Savivaldybės teisininkas Algimantas Gedvilas teigė, kad mokyklų vadovai įpareigoti taip planuoti finansus, kad būtų galima sėkmingai vykdyti veiklą visus metus. „Metų pabaigoje buvo perskirstytas mokinio krepšelio rezervas ir buvo padidinti koeficientai terminuotam laikui – nuo rugsėjo iki gruodžio – ir visiems nepedagoginiams darbuotojams, o ne tik tiems, kurie kreipėsi į teismą. Tačiau šiandien Marijono Daujoto pagrindinė mokykla turi beveik 9 tūkst. Eur „minusą“ ir nežinome, ko dar galima laukti, kai bus įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas“, – sakė A. Gedvilas, tvirtinęs, kad visi teiginiai apie diskriminaciją yra neteisingi.

Protinis darbas ar nelabai

Paprašytas paaiškinti, kaip nepedagoginiams darbuotojams buvo parinkti koeficientai, J. Gindulis teigė, kad ir jiems, ir pedagogams buvo nustatyti atlyginimai, kurie būtų ne mažesni ir proporcingi buvusiems – iki 2017 metų vasario 1 dieną įsigaliojant LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui. Šis ir numatė koeficientų „šakutes“, vadovui suteikiant teisę jų ribose parinkti konkrečią vertę, atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo patirtį, pareigybės lygį, veiklos sudėtingumą, atsakomybę ir pan. Tačiau K. Gerbauskas liko nesupratęs, kodėl tuomet bibliotekos vedėjai, kurios atlyginimas ir iki tol buvo skaičiuojamas pagal įstatymuose numatytą „vidurkį“, nuo 2017 metų vasario 1 dienos pritaikytas vos ne mažiausias koeficientas.

„Vadovavomės protingumo principu – kitu atveju bibliotekos vedėja uždirbtų daugiau negu mokytojas, turintis 18 pamokų, – sakė J. Gindulis, o paklaustas, kas čia bloga, leptelėjo: – Mokytojai dirba protinį darbą.“ Advokatui nusistebėjus, ar bibliotekininko darbas nėra protinis, J. Gindulis patikslino mintį, kad visgi mokytojo darbe patiriamas didesnis psichologinis krūvis ir mokytojai verti to, kad jų atlyginimas būtų skaičiuojamas pagal vidurkį.

Prašo taikyti senatį

K. Gerbauskas teigė suprantantis, kad įstatymas numato, jog įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę darbuotojams paskirti skirtingus koeficientus, pagal kuriuos skaičiuojamas atlyginimas, tačiau tam esą turi būti aiškūs kriterijai – kodėl vienas ar kitas darbuotojas gauna didesnį ar mažesnį atlyginimą.

„Nors teigiama, kad nepedagoginiams darbuotojams atlyginimas nesumažėjo, tačiau jei pažiūrėsime atidžiau, kai kam tas padidėjimas – 93 eurocentai, kai mokytojams darbo užmokestis padidėjo nuo kelių iki keliolikos eurų. Kodėl? Turint omenyje, kad mokytojams sumažėjo darbo krūvis, tai tas atlyginimo augimas buvo dar didesnis“, – kalbėjo K. Gerbauskas, kurio įsitikinimu, skiriant mažiausią ar jam artimą koeficientą, išreiškiamas požiūris, kad nepedagoginiai darbuotojai dirba mažiau vertingą darbą, negu mokytojai.

Savivaldybės teisininkas A. Gedvilas, sakydamas baigiamąją kalbą, teismo prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad svarbiomis priežastimis negali būti įvertinti advokato argumentai esą į teismą neskubėta kreiptis, nes tikėtasi susitarti taikiai.

„Niekada derybų metu nebuvo kalbos, kad reikia skirti papildomai lėšų darbo užmokesčiui padidinti atgalios – nuo 2017 metų vasario mėnesio, tokiam susitarimui įgyvendinti netgi nėra ir teisinio mechanizmo. Visada buvo kalba tik apie ateitį – ar bus galimybė skirti daugiau lėšų“, – teigė A. Gedvilas, patikslinęs ir tai, kad netgi prašoma pinigų suma atlyginimų skirtumui padengti yra suskaičiuota netiksliai, nes neatsižvelgta į darbuotojų turėtas atostogas, nedarbingumo laikotarpius.

Teismas savo verdiktą skelbs balandžio 16 dieną.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas