|
|
|
Po humoro rūbu – aktualiausios temos
Kretingiškė Ieva Barkauskaitė, kuri baigė Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnaziją, o šiuo metu studijuoja Londone, kuria vlogus – trumpus video, kuriuos talpina internete. Savo „YouTube“ kanale mergina šiuo metu turi beveik 16,5 tūkst. prenumeratorių ir pasižymi puikiu humoro jausmu, todėl sužavi daugelį ją stebinčių žiūrovų. – Kada pradėjai kurti vlogus? – Viskas prasidėjo daugiau negu prieš dešimt metų, kai mes su broliu pradėjome įrašinėti trumpas audio laidas. Paskui tėvai mums nupirko pirmą skaitmeninį fotoaparatą ir mūsų kūryba persikėlė į žydruosius kompiuterių ekranus. – Kas Tave įkvėpė kurti? – Vienas iš pagrindinių įkvėpimo šaltinių buvo anksčiau transliuotas „Šapro šou“ ir pagrindinis šios laidos vedėjas Vytautas Šapranauskas. Viena šios laidos dalių vadinosi „Radijo stotis „Puikioji“, kurioje Šapras juokindavo publiką kartu su humoristu Cololo. Manau, V. Šapranausko laidos paskatino mus su broliu pradėti juokauti ir žiūrėti į gyvenimą per juoko prizmę. – Kokia buvo tėvų nuomonė apie tavo video kūrimą? – Tėvams patinka, ką aš kuriu – visuomet sulaukiu jų palaikymo. Tiesa, ilgą laiką mano tėvai nežinojo, kad esu vlogerė, tačiau dabar tėvai laukia kiekvieno video, o mano mama yra entuziastingiausia mano fanė. – Ar turi autoritetą iš vlogerių, į kurį ar kurią nori lygiuotis ar tiesiog iš jo ar jos pasisemi įkvėpimo? – Mėgstu žiūrėti Liza Koshy kūrybą, kadangi jos video – labai nuoširdūs, ji nebijo juoktis iš savęs. Iš jos mokausi jaustis atsipalaidavusi prieš publiką ir išpildyti idėją šimtu procentu. Be to, Lizos video gali žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji, tačiau jos humoras išlieka subtilus, tarsi pritaikytas kiekvienai amžiaus grupei. – Kaip pavyksta suderinti mokslus, studijas ir laisvą laiką, kurį gali skirti vlogų filmavimui? – Nepasakyčiau, kad stengiuosi kūrybą derinti su mokslais ar darbu. Kai turi idėją, laiko visada atsiranda. – Kokiomis temomis labiausiai mėgsti kurti video? – Mėgstu kurti video visuomenei aktualiomis temomis ne moralizuodama, o pateikdama aktualijas per humoro prizmę. Pavyzdžiui, kai 2016 m. vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą, savo video stengiausi motyvuoti žmones eiti balsuoti, pateikti priežasčių, kodėl verta tai daryti. – Ar yra temų, kuriomis nesutiktum kalbėti viešai? Kokios jos? – Nesutikčiau skatinti žmonių diskriminuoti dėl kitos lyties, rasės ar seksualinės orientacijos. Kitaip tariant, nesutikčiau kalbėti apie dalykus, kurie prieštarauja mano moraliniams įsitikinimams. – Kaip kuri video blogus? Ruošiesi iš anksto ar tiesiog improvizuoji? Nuo ko pradedi? – Dažniausiai pasiruošiu – kūrybos procesą pradedu nusprendusi, kokią žinutę noriu nusiųsti savo auditorijai. Tuomet procesas vyksta savaime: mąstau apie pagrindines mintis, kurias noriu išsakyti, daiktus, kurių gali prireikti filmavimo metu. Taip pat stengiuosi įsigilinti į kontekstą: dažnai ieškau šaltinių, kuriais paremiu savo nuomonę. – Kokia yra publikos reakcija į tavo video? Kokių komentarų daugiausiai sulauki? – Daugiausiai sulaukiu teigiamų, palaikančių komentarų. Galbūt žmonės, kuriems nepatinku, tiesiog nežiūri mano video? – Kaip bendrauji su gerbėjais? Ar buvo kažkas juokingo nutikę bendravimo metu? – Vis dar nustembu, kad turiu nemažai gerbėjų. Viena yra sulaukti palaikančių komentarų, visai kas kita – susidurti su tais žmonėmis gyvai, nusifotografuoti, pabendrauti. Visuomet džiaugiuosi, kai žmonės gyvai pasako, kad jiems patinka mano kūryba. Pamenu, kai atvažiavau studijuoti į Londoną ir beveik neturėjau pažįstamų, vienoje parduotuvėje prie manęs priėjo trys mergaitės ir paprašė nusifotografuoti. Buvau labai nustebusi – niekada nebūčiau pagalvojusi, kad net tokiame dideliame mieste atsiras mane atpažįstančių gerbėjų. – Kodėl norisi viešumo? Kam jis reikalingas? Kokią naudą duoda? – Negalėčiau teigti, jog man kaip asmenybei norisi viešumo – norėčiau, kad viešumo susilauktų mano idėjos ir mintys. Išsakydama savo mintis, turiu galimybę keisti kitų žmonių gyvenimo pasaulėžiūrą, požiūrį į tam tikrus dalykus. Tikiuosi, kad mano viešas kalbėjimas kitus žmones skatina pažvelgti per dar neatrastą prizmę, suteikia kitą perspektyvą.
Inga VAIŠVILAITĖ
„P. n." akademijos narė
|
|
