Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sukilo už borto pasijutę pedagogai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
  • 2018-02-23

Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos, kuri nuo kitų mokslo metų taps progimnazija, pedagogai atviram pokalbiui pasikvietė Kretingos rajono tarybos Švietimo komiteto bei valdžios atstovus, nes, tvirtino, nebeketiną taikstytis su neteisybe, kai jų sąskaita ir vėl vykdoma Kretingos miesto mokyklų reforma, dėl kurios jie neteksią dalies mokinių, o mokytojai – darbo.

Dviejų Kretingos miesto mokyklų pedagogus – taip pat dalyvavo Simono Daukanto progimnazijos atstovai – įaudrino žinia, jog Pranciškonų gimnazijoje formuojamos pirmokų klasės, o Marijos Tiškevičiūtės mokykloje ketinama įsteigti dvi penktokų klases.

Su pedagogais bendravo rajono politikai: (iš kairės) Darius Petrikis, Jūratė Sofija Laučiūtė, Vladas Baltuonis, vicemerė Danutė Skruibienė, Vaidas Kuprelis ir Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius Julius Gindulis.

Reforma – ne reforma

„Mums labiausiai rūpi situacija dėl penktų klasių komplektavimo Marijos Tiškevičiūtės mokykloje. Mūsų supratimu, taip mieste atsirastų 3 progimnazijos: be dabartinės Simono Daukanto progimnazijos, nuo rugsėjo nebelikus IX–X klasių, tokia taps ir mūsų mokykla. Progimnazija virstų ir Marijos Tiškevičiūtės mokykla, nes ji augintų mokinius nuo V klasių, kurie pereitų į Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją. Kuo remiantis ketinama vykdyti šią reformą?“ – pedagogų vardu į susitikimą atvykusių vicemerės Danutės Skruibienės, Švietimo komiteto pirmininkės Jūratės Sofijos Laučiūtės bei tarybos narių Dariaus Petreikio, Vaido Kuprelio, Vlado Baltuonio klausė Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Elvyra Jurkienė.

Jos žiniomis, Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus prognozė tokia, jog iki 2022 m. Marijono Daujoto mokykloje beliktų po 2 komplektus V–VIII klasių mokinių, todėl tektų atleisti 20 pedagogų.

D. Skruibienė, patikino, jog ketinimai įsteigti penktokų klasių komplektus M. Tiškevičiūtės mokykloje nėra švietimo tinklo pertvarka, o – reakcija į Topolių mikrorajono tėvų pageidavimus leisti vaikus į vieną mokyklą, iš jos vėliau nesikilnojant, kad vaikams nekiltų adaptacijos problemų.

„Kalbama tik apie vienos miesto teritorijos vaikų patogumą, bet niekas neklausia, kokius atstumus ligi mokyklos tenka įveikti mūsų mokyklos mokiniams“, – pastebėjo Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius Julius Gindulis.

Jam antrino pedagogė Zita Zubienė: „Kokias kriterijais remiantis atrinks tuos 60 vaikų į Marijos Tiškevičiūtės mokyklą. Jei jų bus daugiau, pateks tik elitas?“

„Nuo seno skleidžiamas mitas, kad esame pati blogiausia mokykla. O mes nuo tų gandų ginamės, dirbdami nuoširdžiai su visais vaikais, kokie pas mus ateina, neskirstydami jų į elitą ir prastuomenę“, – įsiterpė pedagogas Vilius Volskis.

Įžvelgia užslėptą ilgąją gimnaziją

Rajono politikas V. Kuprelis mano jau daugel metų besitęsiant ydingą Kretingos miesto mokyklų reformą: „Ne nuo tos pusės reforma buvo pradėta.“

E. Jurkienės žodžiais, Kretingos mieste įkurta viena ilgoji konfesinė – Pranciškonų gimnazija, į kurios vidaus reikalus kištis negalima.

„Tad kodėl patys kuriame dar vieną neteisybę – dar vieną užslėptą ilgąją gimnaziją? Vaikams išeinant į tas mokyklas, mūsų mokykla tampa tarsi socializacijos centru. Mus skaudina, kad už borto lieka tie vaikai, su kuriais mes dirbame, ir turime puikius rezultatus. Kol pertvarka vyko, remiantis įstatymu, mes sutikome, bet dabar nebetylėsime“, – E. Jurkienė reikalavo iki 2020-ųjų palikti tvarką, kaip numatyta Švietimo ir mokslo ministerijos, jiems tampant progimnazija, ir leisti ramiai dirbti. Jai pritarė dauguma pedagogų.

„Marijos Tiškevičiūtės mokyklai reikės papildomų lėšų iš biudžeto. O mūsų mokykla turi viską – ir mokomąją bazę, ir mokytojus, tačiau ją vėl nori „užduchinti“. Duokite ir mums ilgąją gimnaziją, – kodėl vieni nori ir gauna, o mes – ne“, – piktinosi V. Volskis. Konkretaus sprendimo nėra

Pedagogų emocijas bandė raminti D. Skruibienė, patikindama, jog Marijono Daujoto mokyklos pedagogų kolektyvas – stiprus, o mokymosi rezultatai – geri. „Aš suprantu jūsų būgštavimus – nė vienas nenori prarasti darbo. Bet, kai prieš daugel metų išsigrynino Jurgio Pabrėžos gimnazija, buvo atleista 40 pedagogų, ir visi susirado darbus. Jeigu jūsų ir Simono Daukanto mokyklos surinksite mokinių, niekas iš jūsų jų neatims, galėsite ugdyti juos ligi vyresniųjų klasių. O ir šiandien konkretaus sprendimo dėl penktųjų klasių steigimo Marijos Tiškevičiūtės mokykloje dar nėra“, – užtikrino ji.

Švietimo komiteto pirmininkė J. S. Laučiūtė gynėsi, jog jie dar nėra gavę projekto, kuris, jos žodžiais, gimęs Savivaldybės administracijos vadovų galvose. „Kodėl mus kviečiatės, kai dar nesame išdiskutavę, o jūs pykstate? Nieko negalime nuspręsti čia ir dabar, – sprendimus priims 25 rajono tarybos nariai.“

Ją palaikė D. Petreikis: „Pirmininkė teisi, kad sprendimus rengia administracija, o juos priima rajono taryba. Bet jeigu atsiras toks sprendimas taryboje, aš už jį tikrai nebalsuosiu. Jeigu yra parengtas 2016–2020 m. švietimo tinklo pertvarkos planas, jis neturėtų būti judinamas, nebent įvyktų kažkokie ypatingi dalykai. Bet gali būti, kad kažkas „trenks kumščiu“ ir bus nuspręsta taip, kaip reikės.“

Sukėlė visuomenės nerimą

Lietuvos švietimo staigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimo vadovė Eugenija Daniuk išsyk sureagavo į tai: „Pirmininkė pasakė, jog dar nėra sprendimo. Bet taip pat buvo pasakyta, jog „trenks kumščiu“, ir bus kaip reikės, nes kažkas laimina visas pertvarkas. O mes pasijutome tarsi vergai, nes mūsų niekas nebegirdi. Yra tik palaimintieji. Tokie dalykai, švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, kelia nerimą visuomenėje, ir to neturėtų būti.“

Susitikimo pabaigoje kalbėjusi ilgametė Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos, o dabar – Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė sakė, jog jų mokykla, sėdinti ramiai, ima pavyzdį iš Marijono Daujoto mokyklos pedagogų, ir pasisako negalį sutikti, kai mieste formuojamos 2 elitinės mokyklos, o kitos 2 lieka podukrų vietoje.

Rajono tarybos narys Vladas Baltuonis sakė, jog šiandieną jis matąs tokį vaizdą – investuojama į vaiką, supriešinant mokyklas, o iš tikrųjų vaikas rengiamas emigracijai. „Jau sunaikinome kaimus. Jaunoji karta nebenori ūkininkauti, – šiandien vidutinis ūkininkų amžius siekia 50-60 metų. Aš manau, kad jūs, mokytojai, turite galią įteigti vaikams, kad jie liktų čia, Lietuvoje, nes antraip nebebus kam dirbti savo žemės. O be žemės ūkio Lietuvoje iš esmės nieko daugiau neturime“, – įsitikinęs jis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas