|
|
|
Kretingos rajonas ieško savo išskirtinumo
Penktadienį rajono Savivaldybėje įvykusiame posėdyje vyko diskusijos apie alternatyvių žemės ūkio verslų bei turizmo plėtojimo perspektyvą.
Apie žemės ūkį – nuo darželio Posėdyje dalyvavo Klaipėdos regiono savivaldybes vienijančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdomoji direktorė Klaudija Kionies, rajono Žemės ūkio skyriaus atstovai, smulkius ūkius turintys ūkininkai, besiverčiantys bitininkyste, pienininkyste, sodų ir paukščių auginimu. „Mūsų rajono prioritetai išlieka tie patys – žemės ūkis ir turizmas. Norėjome išgirsti vieni kitų pasiūlymus, kuo esame ypatingi, kuo galėtume išsiskirti iš kitų šalies savivaldybių ir kuo galėtume būti konkurencingi Europoje“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė posėdžio iniciatorė rajono vicemerė Danutė Skruibienė. Ūkininkai patys pateikė daug užsienio šalių, kuriose lankėsi, pavyzdžių, kai vaikai nuo mažumės didžiuojasi savo kraštu ir maisto kultūra, edukacinių užsiėmimų metu sužino, kaip pamelžti karvę, pašerti kiaulę, puoselėti daržą, nes to yra mokomi. „O pas mus šių žinių labai trūksta“, – pritarė rajono tarybos narys Vladas Baltuonis. Jis apgailestavo, kad pastaruoju metu Lietuvoje vos ne kasdien kalbama apie emigraciją, apie tai, kad Lietuvoje nėra gerai apmokamų darbo vietų, tačiau nekalbama, kaip tą darbo vietą būtų galima susikurti pačiam. Nuo darželio laikų vaikas turėtų matyti, suprasti, pavyzdžiui, koks būna jogurto ar pieno kelias iki stalo, kad neatrodytų, jog viską „pagamina“ prekybos centrai. Japonijoje prie mokyklų – nesvarbu, ar jos kaime, ar mieste – neatsitiktinai statomi šiltnamiai kaip natūrali laboratorija, skatinanti vaikų pažinimą ir domėjimąsi žemės ūkiu. „Apie žemės ūkį dabartiniam jaunimui mes nelabai ir turim, ką pasakyti. Toks įspūdis, kad Lietuvoje auginam ir eksportuojam vien tik grūdus“, – sakė V. Baltuonis. Trukdo ir biurokratiniai gniaužtai Be to, tarybos narys akcentavo, kad pirmiausia turi būti vertinamas vietoje pagamintas produktas. Keista, kad švietimo įstaigos, ligoninės, kariuomenė skelbia viešuosius konkursus ir už mokesčių mokėtojų pinigus perka lenkišką produkciją, taip remdama ne savo, o lenkų ūkininkus. Anot V. Baltuonio, būtų gerai, kad kuo daugiau ūkininkų savo gaminamą produkciją perdirbtų. Galbūt kai kurie ir pasiryžtų, tačiau susiduria su per didele biurokratija, daug laiko atima dokumentacijos rengimas, o kontroliuojančios institucijos, vadovaudamosi Europos Sąjungos direktyvomis, taip pat iškelia aukščiausio lygio reikalavimus, kuriuos ne kiekvienas gamintojas ir pajėgia įvykdyti, nors, norint užtikrinti maisto saugą, tose pačiose direktyvose duodama suprasti, kad nebūtina kirsti kaip kirviu. Prieš sudarant Klaipėdos regiono specializacijos krypčių įgyvendinimo planą apie išskirtinumus diskutuojama ir kitose regiono savivaldybėse. D. Skruibienė šią diskusiją pavadino įvadine, daugiau jų bus jau dalyvaujant konsultantams. Specializacijos krypčių įgyvendinimo plane Klaipėdos regionui iš viso numatytos 6 kryptys, iš kurių 4 tinka Klaipėdos miestui, o likusios 2 – „Darnus pakrančių ir jūros turizmas“ bei „Inovatyvus ekologinis žemės ūkis“ – rajonų savivaldybėms.
|
|
