Pajūrio naujienos
Help
2018 Lapkritis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną9°C debesuotumas 8 %
Naktį7°C debesuotumas 94 %
Apklausa

Ar reikėtų išrauti daugiamečius gėlynus Rotušės aikštėje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Nuo gimtojo kaimo – iki valstybės istorijos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Istorija
  • 2018-02-02

Kretingiškis 68-erių Vacius Butkus į redakciją atėjo nešinas storu rankraščių ryšuliu – savo pusbrolio Stasio Stončiaus surinkta ir dailyraščiu surašyta medžiaga apie jo gimtojo Kartenos valsčiaus Kupšių kaimo praeitį, Kretingos miesto ir Lietuvos istoriją, žymias asmenybes. „Pagalvojau – artėja valstybės šimtmetis, gal S. Stončiaus asmenybė bei jo darbai sudomintų ir kraštiečius“, – svarstė V. Butkus, buvęs ilgametis įmonės „Akmena“ finansininkas.

S. Stončiaus sudarytas prieškario Kartenos valsčiaus Kupšių kaimo žemėlapis.

Išsamiai – apie nepriklausomybės akto signatarus

„Mūsų giminė Stasį vadino vaikščiojančia enciklopedija. Jo namuose visos sienos buvo nukrautos filosofų, istorikų, rašytojų knygų tomais. Jo žmona Aldona juokaudavo, kad Stasys gali būt nevalgęs, bet gyvent be knygų – niekaip.

Vaikščiodavo po namus, rankas sunėręs už nugaros, prieidavo, ištraukdavo kurią knygą ir pasakodavo siužetus, žerte žerdavo faktus, skaičius, vardindavo valstybes, žmones, įvykius“, – pasakojo kretingiškis.

Jis sakė, jog tik po pusbrolio mirties 2004-aisiais ir tesužinoję, kad šis įnikęs rašė savo giminės ir gimtojo Kupšių kaimo istoriją, ne tik išvardindamas prieškariu jame gyvenusius žmones, bet ir nupiešęs tikslų žemėlapį, kur ir kieno sodybos stovėję, vaizdžiai atgaivinęs to kaimo tradicijas, šventes, valgius, aprangą.

Savo mintis iš Kartenos valsčiaus S. Stončius išleido pasivaikščioti ir plačiau – po Lietuvą, apžvelgdamas jos istoriją nuo Mindaugo laikų iki sovietų okupacijos. Dar pridėjęs 100 žymiausių XX a. Lietuvos žmonių bibliografijos sąvadą bei garsių žmonių pasisakymus apie gyvenimą sovietų okupacijos metais.

„Tačiau labiausiai mane nustebino, kad Stasys lentelėje ne vien pateikė Lietuvos Nepriklausomybės aktą 1918-aisiais pasirašiusių signatarų pavardes, bet atskiroje grafoje aprašė, kas jie buvo, kur gyveno, kada gimė ir mirė. Nežinia, kada jis rinko tą medžiagą, galgi net sovietmečiu, nebijodamas rizikuoti“, – samprotavo kretingiškis.

Kretingiškis Vacius Butkus svarsto, gal jo pusbrolio kraštiečio Stasio Stončiaus kruopščiai surinkta istorinė medžiaga praverstų mokykloms ar bibliotekoms.

Išgyveno dėl melioracijos nušluotos gimtinės

Ši ranka surašyta medžiaga, ko gero, užimtų kelis šimtus spausdintos knygos puslapių. Rankraščius, pasak V. Butkaus, išsaugojo S. Stončiaus dukterys Sandra ir Rita – po tėvo mirties padaugino ir išdalijo giminėms. Dar antra tiek medžiagos, atviravo Vacius, tebėra jo paties įdėmiai neperskaityta. Pašnekovas mano, kad jo pusbrolis kaupė faktus, citatas, pamąstymus, tikėdamasis, jog visa tai galbūt pravers anūkams ar jo gimtinės palikuonims.

V. Butkaus žinios apie giminaitį – gana lakoniškos, mat, šis, nors ir išugdytas jo tėvų – Anicetos ir Vaclovo Butkų ir vadintas jų penktuoju vaiku, už pusbrolį buvo gerokai – net 20 metų – vyresnis. Ši amžiaus takoskyra ir atstumai neleido pusbroliams geriau pažinti viens kito.

„Savo biografijoje Stasys rašo, kad gimė 1929-aisis, jį augino seneliai Kazimiera ir Ignas Stončiai, kurie buvo ištremti į Sibirą. Jis liko gyventi pas mano tėvus, – mudviejų motinos buvo seserys. Mano tėvai išleido jį į mokslus – Stasys baigė Kauno veterinarijos akademiją, tapo zootechniku. Dirbo Aleksandrave, Varniuose, Telšiuose, – ilgus metus vadovavo Telšių veislininkystės ūkiui“, – pasakojo kretingiškis.

Jis sakė žinąs, kad pusbrolis norėjęs studijuoti istoriją Vilniaus universitete, tačiau išsigando, jog nepavyks nuslėpti, kad motina ir seneliai buvę tremtyje.

„Vėliau vasaromis vis grįždavo į gimtinę – tyrinėjo, rašė. Labai išgyveno, kad melioracija nušlavė nuo žemės paviršiaus jo tėviškę, sunaikindama Lietuvos kaimo dvasią, pakirsdama jos šaknis“, – mintimis apie giminaitį dalijosi pašnekovas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas