|
|
|
Kodėl manai, kad esi suaugęs?
Neretas žmogus mėgsta įvardyti save suaugusiu, pasiekus aštuoniolika metų – atsiveriantys didžiuliai vartai į pasaulį duoda visas galimybes žmogui augti ir save ugdyti, o tavo paties norai tampa svarbesni bei svaresni. Tačiau nedažnas pamąsto, kad atsakomybė ir žmogiškumas yra tikrieji subrendimo požymiai. Galima būtų teigti, kad bręstame tiek, kiek atsakomybės savyje prisiimame. Samprotaudamas apie atsakomybę, prancūzų rašytojas Antoine de Saint-Exupery, pasakos „Mažasis Princas“ autorius, pasakė: „Būti žmogumi – tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam“. Remdamasi savo kultūrine patirtimi, galiu teigti, kad Antoine žodžiai yra teisingi. Ugdydami savo atsakomybę, mes bręstame kaip asmenybės, turime daugiau patirties. Mokyklos mokinių savivaldos pirmininkės atsakomybė mane skatina bręsti ir suprasti daug daugiau, negu paprastai suprasčiau. Dalyvaudama mokyklos socialinėje bendruomenėje, aš nešu didžiulę atsakomybę tinkamai bei adekvačiai reaguoti i mokinių norus ir mokyklos mikroklimatą. Šie procesai man vėliau nebebus nauji, ir aš galėsiu lengviau susitvarkyti su didesne atsakomybe ir našta. Mokinių savivalda mane moko būti humaniška – reagavimas į patyčias bei pašlijusius santykius yra ir mano pareiga, ir garbės reikalas. O pačios atsakomybės ir humaniškumo numetimas į šalį neretai mus verčia degraduoti, mes tampame uždari bei riboti. Taigi iš savo patirties žinau, kad žmogus visada privalo save ugdyti ne vien fiziškai ar protiškai. Mes turime brandinti savo atsakomybę, turime būti humaniški.
„P. n.“ akademijos narė
|
|
