Pajūrio naujienos
Help
2018 Gegužė
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną25°C debesuotumas 1 %
Naktį14°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar Kretingoje yra kur važinėti dviračiais?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Reformos prasmė – mažinti valdymo išlaidas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-01-16
Rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklą vėl krečia reforma, kuri tiesiogiai susijusi su mokyklas lankančių mokinių gerove bei pasirinkimo galimybėmis.

Išplėstiniame rajono tarybos Švietimo komiteto posėdyje praėjusį ketvirtadienį toliau buvo svarstomi rajono bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2016–2020 m. plano pakeitimai, o vakar – ir į šį planą neįtrauktas atskiro sprendimo reikalaujantis klausimas dėl siūlymo Marijos Tiškevičiūtės mokykloje įsteigti dvi V klases.

Tėvai prašo vaikams vienodų sąlygų

Mokinių tėvų idėja Marijos Tiškevičiūtės mokykloje įsteigti V klases nėra nauja: tėvai nori, kad, baigę pradines klases, jų vaikai daugiau nebesiblaškytų iš vienos ugdymo įstaigos į kitą, o mokytųsi įprastoje aplinkoje. Marijos Tiškevičiūtės mokykloje baigę V-VIII klases, mokiniai galėtų pereiti į šalia esančią Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją.

„Mes garsiai pasakome, spauda tuoj pasigauna ir įneša sumaištį – visuomenė priima kaip galutinį sprendimą“, – posėdžio metu prabilo Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos darbuotojų profesinės organizacijos pirmininkė Elvyra Jurkienė.

Tačiau mero Juozo Mažeikos nuomone, užkulisiuose diskutuoti nedera, visuomenė turi teisę apie galimus sprendimus žinoti ir išsakyti savo nuomonę.

„Marijos Tiškevičiūtės mokyklą lanko du mano vaikai – pirmokas ir ketvirtokas. Labai norėčiau, kad jie kuo ilgiau turėtų galimybę mokytis vienoje ugdymo įstaigoje, nes kilnojimasis iš vienos vietos į kitą, mokytojų, klasės draugų pasikeitimas žaloja psichologiškai“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo kretingiškė Agnė Aleškevičienė.

Šiuo metu Marijos Tiškevičiūtės mokykloje pradines klases baigę mokiniai paprastai toliau mokosi ilgosios statusą turinčioje Pranciškonų gimnazijoje, kuri ketina formuoti jau ir pirmąsias klases. Nedidelė dalis vaikų nueina į Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą. „Mamų forume internetinėje erdvėje tarpusavyje mes pakalbam: kodėl Kretingoje tokia nelygybė? Kodėl ne visiems vaikams sudaromos vienodos sąlygos? Aš nieko prieš katalikiškąją mokyklą, tačiau, jei esame nepraktikuojanti šeima, gyvenanti pagal savo principus, norime alternatyvos. Mums Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija būtų priimtinesnė, tik rajono Savivaldybė galėtų daugiau investuoti“, – sakė ji.

Ką reiškia vaikui keliauti iš įstaigos į įstaigą, A. Aleškevičienė teigė patyrusi, kai iš Birštono persikėlė gyventi į Kretingą ir kai mažyliui nebuvo vietų vaikų darželyje. „Veždavau į Palangą, po to atsirado galimybė lankyti Kretingoje. Kelis mėnesius teko pratinti prie naujos aplinkos. Lygiai tą patį jaučia ir didesni vaikai, tik jie galbūt neparodo ir mažiau verkia“, – įsitikinusi mama. Jos nuomone, rajono taryba turi galvoti apie visų Kretingos vaikų gerovę.

„Mano vyresnysis sūnus – taip pat ketvirtokas, šiais metais turės rinktis mokyklą. Nors gyvename naujajame rajone, o, matyt, teks keliauti į miesto centrą, į Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą. Išties apmaudu. Nepatogus susisiekimas. Labai gerai būtų, kad vaikai Marijos Tiškevičiūtės mokykloje turėtų galimybę mokytis toliau“, – kalbėjo ir Gražina Banienė.

Ragino matyti žmogų

Svarstant ugdymo įstaigų tinklo pertvarką, Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko įsakymu sudarytos darbo grupės bei Švietimo komiteto dėmesio centre atsidūrė Kretingos vaikų lopšelis-darželis „Voveraitė“ ir Simono Daukanto progimnazija, lopšeliai-darželiai „Eglutė“ ir „Pasaka“, Vydmantų lopšelis-darželis „Pasagėlė“, Darbėnų gimnazija ir Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyrius, Salantų meno mokykla. Dvi Kretingos lopšelio-darželio „Voveraitė“ ikimokyklinio ugdymo grupes ketinama įkelti į Simono Daukanto progimnaziją, o 2, esančios Klaipėdos g. 133C patalpose, taptų šios progimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriumi. Darželio direktorės Jolantos Rimkienės teigimu, jeigu sprendimui nebus pritarta, reikės investicijų atnaujinti ugdymo įstaigos pastatą, esantį Geležinkelio g. : apšiltinti fasadą, atlikti vidaus darbus – pakeisti šildymo sistemą, vamzdynus, suremontuoti kiemą, įrengti naujas pavėsines, atnaujinti elektros instaliaciją. Vidaus darbai kainuos apie 80 tūkst. Eur, o fasado šiltinimas – 52 tūkst. Eur.

Jeigu sprendimui nebus pritarta, anot mero, kils problema – ar mesti lėšas į apytuštį „Voveraitės“ pastatą, kurio gali nebereikėti? O ką daryti su mokinių taip pat neužpildyta Simono Daukanto progimnazija? Higienos normas atitinkančios dvi ikimokyklinio ugdymo grupės progimnazijoje būtų įrengtos antrame aukšte, pagal sąmatą tai kainuotų apie 80 tūkst. Eur.

Paklausta, kiek būtų sumažinta darželio etatų, J. Rimkienė paminėjo penkis. Būtų sutaupyta 28 tūkst. Eur per metus, 6 tūkst. Eur reikėtų atleistų žmonių kompensacijoms.

„Tie skaičiai daug ką pasako, bet vien jais reformos matuoti negalime. Kalbam apie sutaupymą atleistų žmonių sąskaita. Čia – baisiausia“, – sakė V. Adomaitis. Jis teiravosi ir kokia ateitis lauktų „Voveraitės“ pastato.

J. Mažeika sutiko, kad žmogui netekti pragyvenimo šaltinio – tragedija, tačiau Savivaldybė nepateiks plano, kur kam įsidarbinti, tam skirta darbo rinka. „Voveraitės“ pastatas arba galėtų būti parduotas, arba ilgam išnuomotas. Laikyti tuščius pastatus vien tam, kad jie stovėtų, – nuostolinga.

V. Adomaitis apgailestavo, kad, užuot imantis drastiškų priemonių, verčiau, gerinant sąlygas, būtų mažinamas vaikų skaičius klasėse ar grupėse. „Didele dalimi mes esam tik vykdytojai ir vykdom valstybinę politiką, nekuriam autonominių teisės aktų“, – atkirto J. Mažeika.

Marijos Tiškevičiūtės mokyklą lankančių vaikų interesus – turėti galimybę ir toliau lankyti tą pačią mokymo įstaigą, nesiblaškant iš vieno mokyklos į kitą, – gynė mokinių motinos Gražina Banienė (kairėje) ir Agnė Aleškevičienė.

Dėl Montesori metodo nuramino

Simono Daukanto progimnazijos direktorės Sigitos Jonaitienės teigimu, nors šioje ugdymo įstaigoje vaikų nemažėja – nuo 300 išaugo iki 333, tačiau pastatas nėra užpildytas.

„Abi pusės, tai yra ir progimnazija, ir lopšelis-darželis, įkėlus tas grupes, matome naudą. Žmogiškuosius išteklius su direktore taip pat aptarėme“ – sakė S. Jonaitienė. Dalis atleistųjų galbūt esą bus įdarbinti progimnazijoje, o ūkio dalies vedėjas galės dalyvauti konkurse – įstaigoje ši pareigybė kol kas neužimta.

Padvarių lopšelio-darželio „Eglutė“ direktorės Vidos Simaitienės žodžiais, žinią, kad įstaiga jungiama prie „Pasakos“, bendruomenė pasitiko nepalankiai. Tą patvirtino ir dvi išplėstiniame Švietimo komiteto posėdyje dalyvavusios mamos. Jos išgavo pažadą, kad vaikams, norintiems patekti į Padvariuose esančią ugdymo įstaigą, bus atskira eilė, bet labiausiai išgyvena, kad gali nunykti Montesori ugdymo metodas.

Pasak V. Simaitienės, „Eglutės“ darželį prijungus prie „Pasakos“ darželio per metus būtų sutaupyta nedaug – 10,2 tūkst. Eur aplinkos bei 12,3 tūkst. Eur mokinio krepšelio lėšų. Blogiausia, kad įstaigoje nebeliktų žmogaus, atsakingo už vaikų maitinimo organizavimą. Direktorė prašė „Eglutės“ pastate palikti ūkinės dalies vedėjo 0,5 etato, o dėl kontaktų su vaikų tėvais – ir dalį pavaduotojo etato. „Pasakos“ darželio direktorė Judita Leščiauskienė garantavo, kad nėra nė minties naikinti Montesori ugdymo metodiką, pritarė dėl ūkinės dalies vedėjo ir dėl pavaduotojo pareigybių „Eglutės“ pastate.

Ragino galvoti apie ugdymo kokybę

Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila ir meras akcentavo, jog ši reforma vykdoma siekiant rajone mažinti valdymo išlaidas visuose sektoriuose.

Savarankiškai funkcionuojančio, mokinio krepšelio lėšų nestokojančio Vydmantų lopšelio-darželio „Pasagėlė“ direktorės Snieguolės Šližiuvienės teigimu, šią įstaigą prijungus prie Vydmantų gimnazijos, per metus būtų sutaupyta 18 tūkst. Eur. Didžiausią nerimą keltų, jei griūtų maitinimo tvarka ir jei pastate neliktų ūkio dalies vedėjo. „Laukiame renovacijos, didelis ūkis liktų be priežiūros“, – kalbėjo direktorė.

Anot mero, ūkio dalies vedėjas nėra statybininkas, jis tik organizuoja darbus. Galbūt to imsis tas pats gimnazijos ūkio dalies vedėjas, padidinus jam atlyginimą, o gal kitaip bus išspręsta. Vaikų maitinimas ir toliau galės būti organizuojamas kaip lig šiol.

Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyriaus V-VIII klases nuo rugsėjo 1-osios siūloma perkelti į Darbėnų gimnaziją, o Švietimo ir mokslo ministerijos bus prašoma skirti geltonąjį autobusą. Pasak Darbėnų gimnazijos direktorės Sonatos Litvinienės, anoniminė apklausa parodė, kad dalis tėvų prieštarauja, nori, kad skyrius liktų, koks yra, ir arčiau namų. Tėvų nuomone, į Darbėnus iš atokesnių kaimų važiuoti 47 vietų Autobusų parko autobusu yra ir nesaugu.

„Jei tėvai negalvoja apie vaiko ugdymo kokybę, ar ne mūsų prievolė galvoti apie tai?“ – retoriškai klausė J. Mažeika. Vicemerė Danutė Skruibienė pritarė: V-VIII klasių mokiniams gimnazijoje geresnės sąlygos, tyrinėjimams įrengta laboratorija, kabinetai pritaikyti užsienio kalboms. „Gal tėvai nėra buvę gimnazijoje?“ – svarstė ji.

Meno mokykla į gimnaziją nenori

Komiteto narys Vladas Baltuonis teigė jau 20 metų girdintis, kad kaimuose reikia uždaryti mažas mokyklas, tada netrūks mokinio krepšelio lėšų, o mokytojai gaus pakankamus atlyginimus. „Beveik visuose kaimuose uždarėm, o ar pagerėjo kas? Tik emigraciją padidinom.Kas norės gyventi kaime, jei nėra infrastruktūros. Kertam šaką, ant kurios sėdim“, – neabejojo jis.

S. Litvinienė teigė sprendimo perkelti klases neinicijavusi, esą kaip bus, taip. Ji tik prašė nuo gimnazijos pagaliau atskirti atskirame pastate ir atskiroje teritorijoje esantį vaikų darželį, turintį 4 grupes.

Salantų meno mokyklos direktorė Silvija Piluckienė pasidžiaugė Savivaldybės požiūriu į vaikų užimtumą ir neformalųjį ugdymą, tačiau perdavė savo bendruomenės nuomonę: persikelti į Salantų gimnazijos patalpas nenori.

„Mūsų pastatas nėra avarinės būklės, pritaikytas ugdymui, į jį nuolat buvo investuojama – suremontuotas stogas, pakeisti langai, sutvarkytas pirmo aukšto vidus, įvestas vandentiekis. Mes turim higienos pasą,“ – kalbėjo S. Piluckienė. Jos žodžiais, per metus šildymas kainuoja apie 3 tūkst. Eur, pusė šios sumos apmokama iš specialiųjų lėšų. Pasak direktorės, įsikėlus į gimnazijos patalpas, Salantų bendruomenė įžvelgia ir grėsmę meno mokyklai ateityje tapti tos gimnazijos skyriumi, o vėliau – neformaliojo ugdymo būreliais.

„Nė vienas nesam orakulas, nežinom, kas bus po 10-15 metų. Vaikų vis mažėja “, – atsakė meras. Jo nuomone, šiemet, kai bus gauti pinigai gimnazijos renovacijai, svarbu nepraleisti progos paruošti joje patalpas ir meno mokyklai. Kad nebūtų per vėlu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas