|
|
|
Ugdymo įstaigų jungtuvės – vis artyn
Kretingos rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko įsakymu pernai sudaryta darbo grupė iškart po Naujųjų vėl kibo svarstyti rajono bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2016–2020 m. plano pakeitimus, kuriuos vėliau turės patvirtinti rajono taryba. Įžvelgė politinius susitarimus Nieko neketinama keisti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas vykdančioje Kretingos miesto mokykloje-darželyje „Žibutė“, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančiuose lopšeliuose-darželiuose „Ąžuoliukas“ ir „Žilvitis“, Kretingos meno mokykloje, Kretingos rajono švietimo centre, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas vykdančiose Rūdaičių ir Kurmaičių pradinėje mokyklose, Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje, Grūšlaukės, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio, Baublių ir Kartenos mokyklose-daugiafunkciuose centruose, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje, Kretingos sporto mokykloje. Tačiau projekte taip pat be struktūrinių pakitimų palikti numatytas Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro Kalniškių pradinio ugdymo skyrius ir ypač Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija sukėlė karštų diskusijų. „Teigiama, kad Jurgio Pabrėžos universitetinė paliekama be struktūrinių pakitimų, o iš tikrųjų tie pakitimai yra „pakišti“ po kitu pavadinimu“, – išgirdusi apie tai, kad gali būti išpildytas Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mokinių tėvų prašymas, vaikams baigus IV klases, toje pačioje ugdymo įstaigoje tęsti mokslus toliau, – pratrūko Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė. Jos nuomone, kurti naują pagrindinio koncentro mokyklą ir taip „auginti“ ugdytinius šalia esančiai Jurgio Pabrėžos universitetinei gimnazijai – nesąžininga, kai vietų netrūksta nei Simono Daukanto progimnazijoje, nei nuo šių metų rugsėjo 1-osios progimnazija tapsiančioje Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje. S. Jonaitienė čia įžvelgė politinius susitarimus. Vizijoje – stipri pasaulietinė gimnazija V. Domarko teigimu, ši Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mokinių tėvų inicijuota idėja nėra nauja, miesto bendruomenė taip pat turi svarų argumentą – išlaikyti aukšto lygio pasaulietinę gimnaziją, galinčią konkuruoti su Kretingos pranciškonų gimnazija. Dauguma pradines klases kitose mokyklose baigusių vaikų pereina į Pranciškonų gimnaziją, nes viena jos stiprybių – galimybė nebesiblaškyti po kitas ugdymo įstaigas, mokyklą baigti viename pastate. „Jokių povandeninių srovių dėl Marijos Tiškevičiūtės mokykloje steigiamų dviejų penktų klasių ir aš nežinau“, – tikino meras Juozas Mažeika. Pagal mokinių skaičių Kretinga negalėjo turėti kelių gimnazijų. Pagal valstybės teisės aktus, Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija privalėjo išsigryninti, tik konfesinė mokykla pagal Lietuvos ir Vatikano sutartį turėjo teisę likti ilgąja gimnazija. Vidurinės mokyklos iki 2015-ųjų turėjo tapti progimnazijomis arba gimnazijomis, tokiomis jos ir tapo. „Šiandien aš esu mokyklos vadovė, įvedus 5-erių metų kadencijas, po kiek laiko būsiu nebe aš, tačiau kaip savo miesto patriotė norėčiau, kad Kretingoje gyvuotų ir viena stipri pasaulietinė gimnazija, kuria galėtume didžiuotis respublikoje“, – kalbėjo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorė Asta Burbienė. Anot jos, buvo priimti įstatymai, mokyklos privalėjo eiti nurodyta linkme, o kad padaryta klaidų, parodė laikas. Į penktąsias Pranciškonų gimnazijos klases iš Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos nueina gabiausi mokiniai, iš Marijos Tiškevičiūtės mokyklos vien dėl ugdymo tęstinumo toje pačioje įstaigoje vaikai taip pat tekini ten lekia. Jurgio Pabrėžos universitetinei gimnazijai bergždžias reikalas su Pranciškonų gimnazija, kuri, beje, jau formuoja pirmąsias klases, konkuruoti ir dėl ugdymo rezultatų. „Pernai pavasarį pas mane ėjo tuntai žmonių, ragindami mąstyti apie ateitį, klausdami, kada pagaliau švietimo tinklą rengiančiai valdžiai protas apsišvies ir akys atsivers“, – kalbėjo A. Burbienė. Jos nuomone, būtina užtikrinti kiekvieno vaiko gerovę. Neteisinga, kad tik Pranciškonų gimnazijoje mokinys gali mokytis nuo I iki XII klasės ir išvengti dvasiškai traumuojančių adaptacijos periodų. „Visa tai, ką šiandien kalbame, – tėra tik pamąstymai, o ne sprendimai. Sprendimus priims rajono taryba“, – akcentavo J. Mažeika. Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius Julius Gindulis Marijos Tiškevičiūtės mokykloje pasiūlė atidaryti nors vieną klasę specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kurių daugėja. Kalniškiai – daug metų tabu Rajono vadovų teigimu, kadangi Vyriausybės programoje numatyta kaimuose palikti mažas mokyklas, nors ir neracionalu, bus siekiama išlaikyti ant plauko kyburiuojančius Piliakalnio bei Kalniškių pradinio ugdymo skyrius. Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro, kuriam priklauso Kalniškių skyrius, direktorė Laima Mačernienė neabejojo, kad kaimo bendruomenė bus dėkinga, tačiau direktorei neramu. „Rašysiu Savivaldybei raštus. Su ūkvedžiu nebenorime mokėti baudų už pažeidžiamas higienos normas – reikia tvarkyti tvorą, tualetus, žodžiu, užburtas ratas, bus virtinė piniginių dalykų“, – atkreipė dėmesį ji. Mero nuomone, tai, ką posėdyje šneka direktorė, reikia šnekėti mokinių tėvams, esą jie dėl mokyklos išlikimo nuolat kovoja, prieštarauja, kad būtų uždaryta. O baudos dėl higienos normų pažeidimo esą būsiančios Savivaldybės rūpestis. „Bet kokiu atveju, spręs rajono taryba, o ji, manau, atsižvelgs į tėvų nuomonę. Įsivaizduokit, 7-erių vaikas keltųsi 6 valandą ryto, kad 7-ą valandą galėtų išvažiuoti į mokyklą“, – tikino J. Mažeika. „Nesuprantu, juk ir į mūsų mokyklą atvežami pradinukai anksti keliasi. Kuo tie vaikai skiriasi?“ – stebėjosi Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje dirbanti Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimo pirmininkė Eugenija Daniuk. Ji pateikė tokių pavyzdžių ir iš užsienio valstybių. E. Daniuk įsitikinimu, 6 mokinius turintiems Kalniškiams padeda užnugaris rajono taryboje. „Mes kalbame apie atokiausias rajono vietoves. Gal vienam vaikui norma anksti keltis, o kitam – ne. Tėvai paklaus, ar saugiai vaikas mieste jausis, pažadėsim, kad saugiai, o atvažiavęs gaus į nosį. Kas tada atsakys?“ – svarstė meras. Esą Piliakalnio skyrius jokio užnugario neturi, o ir jis neuždaromas. Daugiau darbo – daugiau ir atlyginimo Dvi Kretingos lopšelio-darželio „Voveraitė“ ikimokyklinio ugdymo grupes ketinama įkelti į Simono Daukanto progimnaziją, o 2, esančios Klaipėdos g. 133C patalpose, taps šios progimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriumi. Nuo rugsėjo 1-osios Kretingos lopšelis-darželis „Pasaka“ į savo glėbį priims lopšelį-darželį „Eglutė“, Vydmantų gimnazija – lopšelį-darželį „Pasagėlė“. Į Darbėnų gimnaziją planuojama įkelti Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyriaus V-VIII klases, prie Salantų gimnazijos svarstoma prijungti lopšelį-darželį „Rasa“. Salantų meno mokykla kaip atskira įstaiga veiks specialiai tam pritaikytose šio miesto gimnazijos patalpose po jų renovacijos. Savo nuomonę apie tai ir pageidavimus išsakė visų reorganizuojamų įstaigų vadovės. Daugeliui jų neramu dėl apmokėjimo už padidėjusius darbo krūvius tiems darbuotojams, kurie perimtų funkcijas iš prijungtųjų įstaigų, bei dėl naikinamų pareigybių, ypač dėl ūkio dalies vedėjo, kuris rūpinasi ir vaikų maitinimo organizavimu. Anot „Eglutės“ lopšelio-darželio vedėjos Vidos Simaitienės, pastate reikėtų palikti pusę ūkio dalies vedėjo etato, nes virėja negali iš tiekėjo pati priimti produktus, pati sandėliuoti, pasiimti ir iš jų virti. Už sandėlį turi būti atsakingas žmogus. V. Domarkas Švietimo skyrių paragino patirties, kaip dirbama, pasisemti aplinkiniuose rajonuose – Skuode, Mažeikiuose, Plungėje, o darbuotojų, kuriems padidės darbo krūviai, atlyginimai – atskira tema. „Susijungę turėsit rezervą ir galėsit atlyginimus peržiūrėti. Tačiau jau prieš įstaigų susijungimą darbuotojai turėtų žinoti, kiek „šakutė“ nuo vidurkio jiems padidės“, – sakė administracijos direktorius.
|
|
