Kinija: žavinti, stebinanti ir įvairialypė

Vilniaus universitete sinologiją studijuojanti kretingiškė Skaistė Beržanskytė į Kiniją išvyko pusmečiui – čia ji tęsia savo studijas.

Kretingiškė 20 metų Skaistė Beržanskytė jau 4 mėnesius gyvena ir tęsia studijas Kinijoje, Suzhou mieste, kuris pačių kinų vadinamas „rojumi žemėje“. Nors ir prisipažįsta, kad pradžia nebuvo lengva, mergina mėgaujasi galimybe įsilieti į vietinį gyvenimą ir pažinti tikrąją Kiniją, o ši ypatinga savo regionų įvairumu ir modernumu.

S. Beržanskytė Vilniaus universitete studijuoja sinologiją, tad mielai pasinaudojo proga pusmetį studijas tęsti Kinijoje. Šioje šalyje mergina jau praleido 4 mėnesius – per juos teko perprasti naują mokymosi sistemą ir patirti, kad kai kurie dalykai, kuriais paprastai mes apibūdiname Kiniją, yra tiesiog mitai.

„Tikrai galiu paneigti mitą, kad visi kinai yra žemi. Tai ir mane pačią nustebino, nes bijojau, kad labai išsiskirsiu savo ūgiu iš minios, tačiau atvažiavusi į Suzhou, sutikau aukštesnių ir vaikinų, ir merginų, – pasakojo S. Beržanskytė. – Taip pat, tik atvažiavusi į Kiniją, pamačiau, kad ši šalis kai kuriais aspektais tikrai yra labai moderni. Pavyzdžiui, net ir pas gatvės maistą pardavinėjančią močiutę galima susimokėti telefonu, naudojant mobiliąją apmokėjimo programėlę, kuria tiesiog reikia nuskenuoti kodą ir pinigai iškart pervedami į kito žmogaus sąskaitą. Tai tikrai labai patogu ir beveik visur galima šitaip atsiskaityti, tad kai kurie žmonės net nebesinešioja su savimi grynųjų pinigų.“

Skaistė Beržanskytė patyrė, kad Kinija yra moderni šalis.

Paskaitos – kinų kalba

S. Beržanskytė atviravo, kad pirmoji diena atvykus į Kiniją buvo sunki – ir ne tik todėl, kad viskas nauja ir nepažįstama. „Nebuvo nė vieno lietuviškai kalbančio žmogaus, o ir angliškai beveik niekas nesupranta. Atvykau viena, niekas manęs nepasitiko, tad reikėjo viską susirasti pačiai. Tik atvykusi į universiteto miestelį, sutikau kelias vakarietes, kurios man padėjo susiorientuoti“, – prisiminimais pasidalijo pašnekovė.

Ji teigė gyvenimo sąlygomis Suzhou negalinti skųstis – gyvena bendrabutyje ir kambariu dalijasi su amerikiete, su kuria gerai sutaria. Universiteto miestelyje yra parduotuvė, kelios valgyklos, o pats universitetas yra netoli miesto centro, tad susisiekimas yra patogus.

„Didžiausias iššūkis buvo tai, kad paskaitos vyksta kinų kalba, dėstytojos kartais pasako kelis žodžius angliškai, tačiau tai nutinka gan retai. Tad iš pradžių buvo sunku, tačiau greitai pripratau ir beveik viską suprantu, dėstytojos gerai viską išaiškina“, – pasidžiaugė S. Beržanskytė.

Skaistė Beržanskytė išnaudoja progą pažinti šalį – ji jau spėjo pamatyti keletą miestų ir čia pasisemti įspūdžių.

Saugo draugų reputaciją

S. Beržanskytė pasakojo, kad kinams atvykėliai labai įdomūs ir jie visai nesigėdydami spokso į visus užsieniečius. „Tad iš pradžių buvo labai nemalonu, visur einant mus seka žvilgsniai. Dažnai lydi ir nuostabos šūksniai „o, užsieniečiai“ ar kažkas panašaus. Būna, kad žmonės prašo net nusifotografuoti“, – sakė S. Beržanskytė, su liūdesiu pripažinusi, kad, deja, Kinijoje apie Lietuvą žino nedaugelis žmonių – tik tie, kurie bent truputį domisi krepšiniu. Kalbėdama apie vietinę bendravimo kultūrą, S. Beržanskytė sakė, kad kartais kinai gali pasirodyti esantys šiurkštūs ir pasakyti nemalonią tiesą į akis, tačiau, kita vertus, jie net būdami su draugais nutyli labai daug, stengdamiesi to žmogaus nesugėdinti prieš kitus.

„Kinų kultūroje labai svarbi „veido“ sąvoka, kuri reiškia garbę, reputaciją. Kartais net toks paprastas dalykas kaip kito žmogaus sukritikavimas gali privesti prie to žmogaus „veido praradimo“, dėl to kinai dažnai daug ką vieni apie kitus nutyli“, – atskleidė S.Beržanskytė, kuriai jau gana gerai pavyksta susikalbėti su vietiniais kinais.

Tačiau labiausiai lietuvę nustebino kinų elgesys gatvėje, prie kurio ji teigė taip ir nepripratusi. „Visi, net ir moterys, garsiai atsikrenkščia ir nusispjauna. Ir ne vien gatvėje, bet kartais ir parduotuvėse“, – teigė S. Beržanskytė.

Kinų virtuvė pasižymi stipriais skoniais

S. Beržanskytei teko išbandyti ir vietinę virtuvę, kurios ji teigė negalinti apibūdinti vienu žodžiu – tokia ji įvairi.

„Kiekviena provincija turi savo išskirtinius patiekalus, kurie gali būti saldūs, sūrus ar aštrūs. Skoniai čia labai stiprūs, jei valgai aštriai, tai būna labai aštru, jei saldžiai – būna labai saldu. Suzhou virtuvė saldi, tad tikrai būna dienų, kai ilgiuosi sūraus lietuviško maisto, – su šypsena pasakojo S. Beržanskytė. – Beje, kinai tikrai viską valgo su ryžiais, be jų neįsivaizduojamas beveik nė vienas valgis. Patys patiekalai dažnai mirksta padaže arba aliejuje, jie valgo nedaug šviežių daržovių.“

S. Beržanskytė pasidžiaugė jau spėjusi aplankyti netoliese esančius miestus – Šanchajų, Nanjing bei Hangzhou. „Labai noriu nukeliauti į sostinę, pamatyti Didžiąją Kinijos sieną. Žinoma, norėtųsi aplankyti ir aplinkines šalis, bet nežinau, ar tam užteks laiko, – sakė S. Beržanskytė. – Stengiuosi pakeliauti ir po patį Suzhou, kuris Kinijoje vadinamas „rojumi žemėje“. Yra net posakis „Danguje yra rojus, o žemėje yra Suzhou ir Hangzhou“. Čia yra labai daug kanalų, įvairių tradicinių kiniškų sodų, tad tikrai yra daug gražių lankytinų vietų.“

Dovilė URNIKIENĖ

„P. n." akademijos narė

• Rašyti komentarą (7)