Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vilna aprengtas Kalėdų laukimas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-12-08
Rasa Balsevičienė sakė mėgstanti eksperimentuoti: kiekvienas gaminys – vis kitoks ir antrąkart tokį pat velti būtų nebeįdomu.

„Kai už langų dargana, mūsų kūnai džiugiai panyra į šiltą ir jaukų vilnos rojų. Joks rūbas negali pakeisti to, ką sukūrė pati gamta – avies vilnos. Žmonės nuo sintetinių audinių ir vėl grįžta prie natūralumo. Man vilna yra ir neišsemiamas kūrybos šaltinis, ypač – prieš Kalėdas“, – kalbėjo 38-erių kretingiškė Rasa Balsevičienė, veltiniais pelniusi tautinio paveldo kūrėjos sertifikatą.

Įvertino žemaitiškus „tūbus“

R. Balsevičienės kūrybos kraitė, pažymėta jos logotipu „Vilnos rojus“, itin turtinga – veltos kepurės, rankinės, servetėlės, šlepetės, batai, paveikslai, suknelės, paltai. Tačiau tautinio paveldo gaminiu buvo pripažinti tik vadinamieji tūbai – žiemą mūsų senolių nešioti velti batai. „Nebėra pas mus gilių žiemų, kad galėtum užsimauti „tūbus“ ir išeiti į lauką. Mūsų seneliai ant jų užsimaudavo kaliošus, – sugalvojau ir aš vaikiškus „tūbus“ apauti permatomais kaliošukais“, – pasakojo R. Balsevičienė.

Kūdikiams skirti veltinukai lengvi, sveriantys vos 70 g, o suaugusiems ji velia storus, kaip senovėje, kad būtų patvarūs – šie sveria net iki 1 kg. Šiandieną tokių retai kam bereikia, o lengvesnius vietoj šlepečių mėgsta nešioti vyresnio amžiaus žmonės.

Nors ji sakė išbandanti įvairią vilną, tačiau geriausia esanti lietuviška – grubiau iškaršta, su šereliais. Pastaroji, kūrėjos žodžiais, ir veliasi lengviau, ir esanti tvirtesnė už Australijos ar Naujosios Zelandijos avių.

Savo 8-mečiui sūnui Radvilui nuvėlė šiuolaikiškos formos batus iš savo mylimo ryzenšnaucerio vilnos. Rinko tą vilną 15 metų, tiek, kiek šuo gyveno, ir jos susikaršė net 15 kilogramų. Pritvirtino prie veltinių padus, o šonuose – mylimo šuns atvaizdus.

Kretingiškės veltinių įvairovė

Mėgsta eksperimentuoti

Veltinius kretingiškė velia šlapiuoju būdu, ant pačios iškirptų popieriaus ar kartono šablonų: deda sluoksniais įvairiaspalvės vilnos pluoštus, juos drėkina ir trina rankomis. „Tūbus“ sakė trinanti visą dieną, o puošmenas ant rūbų užvelianti per 4-5 val. Tik lygiems paviršiams – paveikslams ar servetėlėms – šablonų nereikia.

„Man patinka eksperimentuoti, kiekvienas gaminys išeina skirtingas, o ir neįdomu būtų antrąkart nuvelti tokį pat“, – sakė R. Balsevičienė, velti pradėjusi prieš 8-erius metus. Tačiau logistikos įmonėje dirbančiai moteriai tai tėra pomėgis, užpildantis kone visą jos laisvą laiką.

„Šeima nelabai tevertina mano rankdarbius, nes jie neatneša materialinės naudos, o vaikams tai atrodo senų bobučių reikalas. Veliu tiems, kas paprašo, kartais nuvežu į muges. Šiemet pirmąkart užsisakiau vietą kalėdinėje mugėje „Švyturio arenoje“, tik nežinau, ar besugalvosiu ką įdomaus nuvelti“, – atviravo R. Balsevičienė, veltomis adventinėmis pirštinėmis bei kalėdiniais žaislais šiomis dienomis dar puošianti ir savus namus.

Veltais kamuoliukais su gintariukais viduje ji sumanė užpildyti ir svetainėje įtaisyto dovanoto hamako vietą, ties nugara. Kad būtų šilta, masažuotų ir gydytų, aiškino ji.

Veda edukacinius užsiėmimus

R. Balsevičienė vylėsi, jog gal senatvėje atsiras daugiau laisvo laiko, ir ji galės atsidaryti savo studiją, kurioje kurtų ne tik sau, bet senovinių vilnos vėlimo ir muilo gamybos amatų mokytų kitus. Praėjusią vasarą įgijusi tautinio paveldo sertifikatą dar ir už tradicinio muilo gamybą, R. Balsevičienė šio amato, o taip pat – ir vilnos vėlimo pradėjo mokyti Kretingos muziejaus Amatų centro edukaciniuose užsiėmimuose.

„Sykį vyras Ričardas pamatė apveltą muilą, pasiūlė ir man tokį pabandyt. Galvoju, kodėl turėčiau velti pirktinį muilą, jeigu galiu jo ir pati išsivirt“, – muilo gamybos pradžią prisiminė pašnekovė.

Jos žodžiais, tradiciniam ūkiškam muilui pagaminti tereikia kiaulės taukų ir šarmo. Atskirame inde ji ištirpina taukus, o kitame – lygiai tokia pat dalimi deda šarmo, skiesto su vandeniu. Atvėsinus abu ingredientus iki vienodos 50-60 laipsnių temperatūros, sumaišo. „Galima įdėti ramunėlių, medetkų, šalavijo. Mūsų protėviai kaip šarmą naudojo pelenus, tačiau dabar galima įsigyti natrio šarmo. Vietoj taukų taip pat naudoju kokoso, palmių, alyvuogių aliejų“, – kalbėjo tautinio paveldo puoselėtoja.

Mielais rankdarbiais išpuošti ir muilu kvepia visi Rasos namai, o krūvos smulkių suvenyrų – apvelto muilo gabalėlių bei automobilių gaiviklių – jau parengtos kaip kalėdinės dovanos, kurios netrukus pateks pas draugus, pažįstamus, bendradarbius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas