Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Eismo saugumo komisijos narius pasitikusi sodininkų bendrijos „Rasa“ pirmininkė Zita Dirsienė norėjo išsiaiškinti galimybes, kaip būtų galima kuo greičiau sulaukti kapitalinio kelio remonto.

„Septynerius metus prašome sutvarkyti šitą įkalnę. Ne tik prašome, bet ir patys už savo pinigus perkame ir čia pilame žvyrą – jau nebeskaičiuojame pinigų, kiek per tą laiką išleidome“, – kalbėjo sodininkų bendrijos „Rasa“ pirmininkė Zita Dirsienė, trečiadienį pasitikusi į vietą atvykusius Kretingos rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos narius. Į Žalgirio seniūnijoje, šalia Jokūbavo, esančią sodininkų bendriją „Rasa“ vedantis maždaug pusės kilometro ilgio kelias leidžiasi gana staigia nuokalne. Tad esant lietui, vanduo į apačią teka mažais upeliukais, prasigraužusiais važiuojamoje kelio dalyje. Šitaip vanduo vis labiau ardo kelio dangą, kuri sudaryta iš seno asfalto likučių ir žvyro. „Kai užpilama naujo žvyro, jis po kiek laiko nugarma žemyn, ir vėl kelias lieka toks, koks buvęs“, – kalbėjo Z. Dirsienė.

Kad reikalingas kapitalinis kelio remontas ir kelią būtina asfaltuoti, Eismo saugumo komisijos nariai neabejojo. Jie atkreipė dėmesį, kad kelio kraštai yra aukščiau už vidurį, todėl ten per lietų ir subėga vanduo.

Galimybę svarstys

Z. Dirsienė neslėpė, kad Žalgirio seniūnija rūpestingai tvarko kelią į sodininkų bendriją pagal savo turimas galimybes, tačiau prisidėti tenka ir patiems sodininkams.

Dabar gi jiems, norintiems, kad greičiau būtų išasfaltuotas įvažiavimas į sodininkų bendriją, siūloma teikti paraiškas Savivaldybei, siūlant ne mažiau 20 proc. projekto vertės padengti savo privačiomis lėšomis.

„Svarstysime šią galimybę susirinkime, ir nežinau, ar sodininkai ją palaikys, – kalbėjo Z. Dirsienė. – Dalis žmonių gali tiesiog neturėti pinigų kelio remontui. Pavyzdžiui, pensininkams, kurie gyvena Klaipėdoje, tenka mokėti už daugiabučių renovaciją ir jie tiesiog nebeturėtų iš ko gyventi, jei jiems tektų dar prisidėti ir čia. Nors sodus jie labai brangina, tai yra jų poilsio vieta, atgaiva sielai.“

Z. Dirsienė taip pat domėjosi, ar pasiryžus teikti paraišką Savivaldybei paskui neišaugs projekto kaina – tuomet sodininkai atsidurtų keblioje situacijoje. Tačiau Saugaus eismo komisijos pirmininkas Povilas Černeckis nuramino, kad gyventojai turės galimybę atsiimti paraišką, jei jų netenkintų galutinė kaina, kuri paaiškėja tik pasibaigus viešųjų pirkimų konkursui, skirtam rangovui parinkti.

Kol nėra galimybės kelio išasfaltuoti, artimiausiu metu jį seniūnija nugreideriuos ir palygins.

Iš anksto numatyti kainos neįmanoma

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė „Pajūrio naujienoms“ patvirtino, kad iš anksto numatyti galutinę gatvės remonto kainą yra neįmanoma.

„Rangovą parenkame viešųjų pirkimų būdu ir negalime nuspėti, kokia bus situacija rinkoje praktiškai po gero pusmečio. Kai organizavome viešuosius pirkimus pirmais metais, tai rangovai į konkursą atėjo su mažesnėmis kainomis, negu buvo numatytos sąmatose skaičiuojamosiomis kainomis. Šiais metais, kai rengėme viešųjų pirkimų konkursus, kainos padidėjo. O kas bus kitais metais, prognozuoti sunku“, – kalbėjo S. Jazbutienė, paaiškinusi, kad kelio tvarkymo sąmatas skaičiuojamosios kainomis pateikia patys gyventojai kartu su paraiškomis.

S. Jazbutienė taip pat patvirtino, kad gyventojai gali atsisakyti kelio tvarkymo projekto, jei, įvykus konkursui rangovui parinkti, kaina išaugtų pernelyg daug. „Jei kaina yra didesnė, negu buvo numatyta sąmatoje, mes gyventojams siūlome užmokėti tiek procentų to skirtumo sumos, kiek jie patys siūlė prisidėti prie projekto, teikdami paraišką – pavyzdžiui, 20 proc. Jeigu gyventojai to atsisako, tada jiems grąžiname įmokėtus pradinius pinigus ir projekto nebevykdome“, – paaiškino S. Jazbutienė.

Paraiškas dar galima teikti

Gyventojai, pageidaujantys skirti privačių lėšų vietinės reikšmės keliams taisyti, paraiškas Kretingos rajono savivaldybės administracijai galima teikti iki lapkričio 1 dienos. S. Jazbutienės pastebėjimu, gyventojų susidomėjimas tokia galimybe vis auga.

„Pirmais metais, kai buvo patvirtinta ši tvarka, buvo gautos tik 3 paraiškos, antrais metais – jau dvigubai daugiau ir didesniems objektams. Šiandien dar nepasibaigęs paraiškų pateikimo terminas, tačiau žmonės skambina, klausia informacijos, tikslinasi, kokių dokumentų reikia. Nors oficialių paraiškų gavome dar nedaug, tačiau sprendžiant iš gyventojų susidomėjimo, manau, kad jų sulauksime daugiau negu praėjusiais metais“,– teigė S. Jazbutienė.

Ji paaiškino, kad paraiškas pagal tam tikrus kriterijus surikiavus prioritetine eile ir suskaičiavus lėšų poreikį, bus kreipiamasi į tarybą, kad ji numatytų reikalingą sumą kitų metų biudžete.

Paklausta, kokia galimybė būtų gyventojams sulaukti kelio remonto, jei prie jo savomis lėšomis neprisidėtų, S. Jazbutienė sakė: „Prioritetas visuomet teikiamas gyvenamosioms vietovėms bei keliams, kurie yra prie svarbesnių objektų: mokyklų, ligoninių, kitų visuomeninės paskirties gyventojų lankomų įstaigų. Savivaldybės taryba ir Lietuvos automobilių kelių direkcija kasmet skiria lėšų kelių priežiūrai ir remontui, tačiau visiems keliams ir gatvėms jų nepakanka.“

Anot S. Jazbutienės, šiuo metu Savivaldybė laikosi pozicijos rengti mažesnės apimties gatvių tvarkymo projektus, kad būtų išasfaltuota kuo daugiau gatvių ir kelių, o tokius darbus, kaip šaligatvių tiesimas, naujo apšvietimo įrengimas ir pan., atidėti ateičiai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas