|
|
|
Priglobė sužeistą suopį
Naujojoje Įpiltyje gyvenantis Nerijus Gustys netoli savo sodybos, ties sukrauta rąstų krūva, pastebėjo besiblaškantį paukštį. Priėjęs arčiau pamatė, jog tai – plėšrūnas, negalintis paskristi. Vyras suprato, kad paukštis – sužeistas, tad likimo valiai nepaliko – atsargiai sugavo ir įkurdino narve. „Iš pradžių paukštis buvo labai baugštus: blaškėsi, neėmė lesalo, negėrė vandens. Palikau, kad ramiai pabūtų, ir po paros jis jau ragavo papjaustytos žalios mėsos“, – rodydamas savo augintinį, kalbėjo vyras. Jis suabejojo, ar teisingai daro, duodamas paukščiui kiaulienos, ir pasvarstė, jog reikės paukštį palesinti vištiena. N. Gustys susirado ir Gyvūnų globos draugiją, jai pranešė apie paukštį. Draugijos atstovai atvažiuoti pažadėję, tik, prisipažino Nerijus, jam nekantru laukti – labai norisi, kad sužeistam paukščiui būtų suteikta profesionali pagalba. O kol sulauks specialistų, sakė, jokio vargo – jam patinka stebėti šį gražų paukštį, jo elgesį. Koks tai paukštis, ir Nerijus, ir jo giminaitis spėliojo įvairiai: gal – erelis, gal paukštvanagis. Anot Salantų regioninio parko specialistės ekologės Dovilės Staponkienės, greičiausiai tai – paprastojo suopio šiųmetis jauniklis. „Suopiai – plėšrieji paukščiai, tad maitinti mėsa, jeigu tik paukštis lesa, – tinkamas pasirinkimas. Žinoma, geriau, kad ji būtų liesesnė, todėl labiau tinka vištiena arba jautiena. Patarčiau mėsą pavolioti į kokias plunksnas ar pūkus, nes natūraliai gamtoje plėšrieji maitinasi pelėmis, varlėmis, paukščiais, tad jų virškinamajam traktui būtina gauti kauliukų, kailiukų ir plunksnų, kitaip gali sutrikti virškinimas. Taip pat nereikia paukščio per prievartą girdyti, nes vandens jie gauna su maistu“, – kaip elgtis tokiose situacijose, patarė ekologė.
|
|
