Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko vieša konferencija „Lietuvių kalba – šalies dvasinės kultūros dalis“.

Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas ugdyti visuomenės kalbinį sąmoningumą, skatinti taisyklingos kalbos įgūdžių formavimąsi, sudaryti geresnes galimybes neformaliajam lietuvių kalbos mokymui, 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Vyresn. bibliotekininkė projektinei veiklai ir atstovavimui Inga Tirevičiutė pristatydama konferencijos lektorius pabrėžė, kad šia konferencija siekiama atkreipti dėmesį į taisyklingą kalbos vartojimą, jos puoselėjimą. „Lietuvių kalba, kaip šalies dvasinės kultūros dalis, yra unikali vertybė, tautos išlikimo ir savasties garantas“, – teigė I. Tirevičiutė.

Pirmoji konferencijos pranešėja lektorė Klaipėdos universiteto prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė skaitė pranešimą „Kaip pavadinsi – nepagadinsi“. Profesorė analizavo lietuviškų vardų kilmes, darybą. Kaip teigė lektorė, seniau tėvai suteikdavo vaikui vardą kažko linkėdami, tad kiekvienas vardas turėjo gilią reikšmę. Vis populiarėjančių naujadarų profesorė nekritikavo, tačiau skatino renkančius vardą labiau domėtis jo reikšme, kad nei patys tėvai, nei juo labiau vaikai nepakliūtų į kurioziškas situacijas. D. Kiseliūnaitė pristatė vardų tendencijas pagal laikmečius, regionus. Buvo laikas, kai pagal vardą buvo galima spėti apie žmogaus gyvenamąją vietą ar net socialinę padėtį. Pateikė pastarojo dešimtmečio populiariausių vardų, turinčių lietuvišką kilmę, sąrašą – populiarūs vis dar yra Gabija, Ugnė, Gintarė bei Mantas, Mindaugas, Marius.

Profesorė skatino rikti vaikams lietuviškus, lengvai ištariamus ir kirčiuojamus vardus. Ji pateikė ir psichologų patarimus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį suteikiant vardą: vardo sąskambį su pavarde, giminės medį, galimas vardo reikšmes kitose kalbose, numatyti inicialų reikšmes.

Nihilistinį požiūrį, kad lietuvių kalba išnyks, savo pranešimu „Lietuvių kalbos garbinga praeitis ir gyva dabartis“ paneigė Šiaulių universiteto doc. dr. Juozas Pabrėža. Jis pacitavo amerikiečių kalbininką David Crystal: „Jei kalba turi bent milijoną ja kalbančių – jai nėra grėsmės išnykti“. Pagal kalbos vartojimą, lietuvių kalba yra gana aukštai – 125 tarp daugiau nei 6 tūkst. kalbų, kuriomis kalbama pasaulyje. Lietuvių kalbos perspektyvas J. Pabrėža vertino tik optimistiškai. Jis priminė, jog mūsų kalba unikali, jog turi puikiai išlaikytas tarmes. Tokia maža tauta turi išlaikiusi labai skirtingas, archajiškas tarmes, kurių šiuo metu skaičiuojama 14. Tačiau remiantis Antanu Baranausku, kuris pirmas ėmė tyrinėti kalbos mokslą, šnektų Lietuvoje buvo skaičiuojama apie 100: kiekvienoj parapijoj – atskira šnekta.

Tarmės turi daugiau archaikos nei bendrinė kalba, tad jos yra labai svarbios moksliniams kalbos tyrinėjimams. Lektorius iškalbingais, gyvais pavyzdžiais supažindino, kaip keitėsi garsai, žodžių formos, reikšmės, aptarė žodyną. J. Pabrėža konferencijos dalyviams linkėjo būti įdomiems savitu išskirtinumu – lietuvių ir žemaičių kalbomis.

Konferencijos metu savo įžvalgomis dalinosi Klaipėdos universiteto prof. dr. Roma Bončkutė. Pranešimo pradžioje lektorė iškėlė su šių dienų problemą – kalbos skurdėjimą, žodžių rašytiniuose tekstuose keitimą simboliais. „Su tam tikrais simboliais grįžtame į olą“, – savo pranešime „Iš pradžių buvo motinos žodis“ apgailestavo profesorė. Ji teigė, jog žmonės turi lavinti savo artikuliacinį aparatą, leisti smegenims mąstyti. Žmogui kalba nėra duota tik komunikacijai, ji skirta mąstymui, leisti susivokti pasaulyje, susitvarkyti savo terpėje.

Profesorė pateikė savo požiūrį į kalbų madas. Ji pasakojo, jog ir dominuojant įvairiais laikotarpiais tam tikroms kalbų madoms, žmonėms svarbiausia neprarasti mąstymo sava kalba. R. Bončkutė skatino nepamiršti mituose užfiksuotos tiesos: „Jeigu Dievas davė kalbą – tai ji yra šventa.“

Birutė NAUJOKAITIENĖ

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja


    Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas