Kretingiškė kartu su „Žuvėdra“ ruošiasi Pasaulio čempionatui

Kretingiškė Monika Gembickaitė kartu su Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansambliu „Žuvėdra“ Vokietijoje vykusiame Europos ansamblių čempionate užėmė antrąją vietą. Nuo 7-erių metų šokanti kretingiškė sako, kad būti „Žuvėdros“ dalimi buvo jos didžiausia svajonė.

Monikos Gembickaitės brolis Adomas – taip pat šokėjas.

Vokietijoje vykusiame čempionate „Žuvėdra“ susirungė su Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Baltarusijos, Rusijos ir dviem komandomis iš Vokietijos. „Vokiečiai buvo stipriausi varžovai. Jie nebuvo labai draugiški, jautėsi įtampa, konkurencija. Vokiečiai tiesiog veikė „žudančiais“ žvilgsniais“, - prisiminė M. Gembickaitė.

Čempionate pasirodė ir antroji „Žuvėdros“ grupė. Joje taip pat šoka trys kretingiškiai – Erika Mažonytė, Ieva Galdikaitė ir Aurimas Andrijauskas. Jie laimėjo 5-ąją vietą. „Tai labai geras pasiekimas. Antroji grupė, sudaryta iš studentų, čempionatui pasiruošė labai greitai ir pasirodė stipriai bei šauniai“, - savo kolegas gyrė M. Gembickaitė.

Antrąją vietą lietuvių šokėjai pelnė su programa „Kuba“. Su ja „Žuvėdra“ sudalyvavo ir Pasaulio čempionate.

„Yra sukuriama viena šokių kompozicija. Ją šokame visus metus, šlifuojame. Repetuoti reikia kasdien po pusantros valandos“, - pasakojo kretingiškė. Išimčių nebūna net savaitgaliais.

Mėnesį prieš čempionatą šokėjai repetuoja du kartus per dieną. „Tą mėnesį prieš čempionatą labai pavargau. Atrodė, kad noriu tik griūti į lovą. O kur dar tiesioginės studijos – visą dieną su bateliais mokomės šokti“, - sakė sportinius šokius Klaipėdos universitete studijuojanti M. Gembickaitė.

Stodama į Menų fakultetą kretingiškė turėjo išlaikyti stojamuosius egzaminus. Komisijai teko sušokti penkis standartinius šokius – valsą, fokstrotą, tango, kvikstepą ir Vienos valsą, ir penkis Lotynų Amerikos – sambą, ča ča, rumbą, pasadoblį ir džaivą. „Kai šoki, tave vėliau ar anksčiau pastebi. Ar pateksi į „Žuvėdrą“, lemia ir tai, ar atsiranda laisva vieta, kitam šokėjui išeinant iš ansamblio. Jau 12 klasėje po Naujųjų metų pradėjau važinėti į „Žuvėdrą“, - pasakojo kretingiškė.

Prieš pradėdama karjerą „Žuvėdroje“ M. Gembickaitė nuo 7-erių metų mokėsi šokių pas kretingiškį šokių vadovą Alfonsą Mačėną.

„Kai buvau pirmokė, mama pamatė skelbimą, kviečiantį vaikus šokti. Tada tai buvo naujovė. Prisimenu savo pirmąją repeticiją – visą laiką žioplinėjau. Tačiau vadovas nuramino mano mamą – pasakė, kad aš tikrai šoksiu“, - sakė M. Gembickaitė.

Ji pasakojo, kad šokti „Žuvėdroje“ buvo didžiausia svajonė. „Tik nežinojau, kad toji svajonė tiek daug kainuoja. Turi atiduoti visą save“, - kalbėjo M. Gembickaitė.

Vasarą šokėja savaitgaliais neturi šokių repeticijų, tačiau laukia koncertai ir pasiruošimas kitiems konkursams. „Vasarą pradedame ruoštis kitam šokių sezonui. Gruodžio mėnesį laukia Pasaulio čempionatas. Šokių programa trunka šešias minutes. Tačiau jose turi tilpti visi penki Lotynų Amerikos šokiai. Per tas šešias minutes turi parodyti viską, kas geriausia“, - sakė kretingiškė.

M. Gembickaitė prisipažino, kad vis dėlto kartais norisi atsisakyti savo svajonės. „Būna, kai atrodo, kad jau „persišokai“, kad jau nori viską mesti. Repeticijos atima daug laiko ir jėgų. Net nereikia laikytis jokių grožio dietų. Kai toks krūvis, privalai būti fiziškai stipri“, - tikino šokėja.

Ji pasakojo, kad ne kartą teko patirti ir traumų. „Yra ir raiščiai plyšę, ir nugara patempta. Tačiau turi šokti – per skausmą ir ašaras. Išlieka tik stipriausi“, - sakė optimistiškai nusiteikusi M. Gembickaitė.

• Rašyti komentarą (10)