Bažnyčių dienose Vokietijoje kretingiškės išsiskyrė tautiniais rūbais

Kretingiškės Neringa Martinėnaitė, Gintarė Bružaitė, Edita Viskontaitė ir Julija Kniukštaitė kartu su kitais lietuviais dalyvavo Vokietijos evangeliškų bažnyčių 31-osiose Bažnyčių dienose („Kirchentage“). Kretingiškiai šio renginio programoje dalyvavo antrą kartą.

Lietuvių stendą Vokietijos-Baltijos šalių kavinėje aplankė ir Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas. Iš kairės: klaipėdietis Julius Stasiukėnas, vyskupas Mindaugas Sabutis, Neringa Martinėnaitė, Julija Kniukštaitė, grupės vadovė Irena Tumelionytė, Gintarė Bružaitė ir Edita Viskontaitė.

Savaitę trukęs “Kirchentage” vyko ketvirtame pagal dydį Vokietijos mieste Kiolne. Kretingiškės su jaunimu iš Klaipėdos ir Kėdainių mūsų šalį pristatė Vokietijos – Baltijos šalių kavinėje (Deutsch/Baltischeprogrammcaffe).

Lietuvių jaunimas kartu su grupėmis iš Estijos, Latvijos ir įvairių Vokietijos sričių turėjo įrengti Vokietijos-Baltijos šalių kavinę, kuriai buvo pastatyta didelė palapinė.

Ši kavinė tapo traukos centru norintiems susipažinti su mūsų regionu.

Kiekvienai šaliai buvo skirti pažintiniai stendai. Prie jų buvo galima ir įsigyti suvenyrų. Iš lietuviškų suvenyrų didžiausio populiarumo sulaukė merginų iš veltinio pagaminti papuošalai.

Stendo lankytojams buvo papasakota apie mūsų šalį, dalijami bukletai, atsakinėjama į klausimus. Dažniau prie lietuvių stendo apsilankydavo vokiečiai, pabuvoję Šventojoje, Klaipėdoje, Nidoje ir Juodkrantėje. Jie dalindavosi prisiminimais apie keliones, žadėjo dar kartą atvykti į Lietuvą.

Kai kurie lankytojai ieškojo informacijos apie mūsų šalį, nes čia gyvena jų draugai ar giminės. Lietuvių grupę aplankė ir mūsų tautiečiai, šiuo metu gyvenantys Kiolne.

Didelio populiarumo sulaukė lietuvių tautiniais rūbais vilkinčios N. Martinėnaitė, G.Bružaitė, E. Viskontaitė ir J. Kniukštaitė. Nemažai jas pamačiusių imdavo kalbinti, norėjo kartu nusifotografuoti.

Kasdien kavinės lankytojams buvo rodoma Baltijos šalių programa. Lietuviai giedojo giesmes, kurias parengė grupės vadovė, Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijos vargonininkė Irena Tumelionytė. Kretingiškės šokdavo tautinius šokius ir žaidimus, į kuriuos įsijungdavo ir publika.

Kiekvienos šalies atstovai turėjo dekoruoti po keletą kavinės staliukų. Kretingos meno mokykloje besimokančios N.Martinėnaitė, G.Bružaitė, E.Viskontaitė ir J.Kniukštaitė sugalvojo originalią idėją – nudažyti akmenukai virto boružėlėmis, o iš šalia Reino upės augančių nendrių lapų buvo nupintos mažos staltiesės. Šios dekoracijos sulaukė didelio kavinės lankytojų dėmesio.

Visų šalių 10 – 12 asmenų grupės pasiskirstė pareigomis: vieni dirbo prie stendo, kiti koncertavo, dar kiti padėjo virtuvėje ar už prekystalio.

Laisvą laiką kiekvienas leido kaip norėjo – vaikščiojo po “Kirchentage” miestelį, kur stovėjo kitų šalių stendai, dalyvavo atrakcijose, klausėsi koncertų. Buvo galima ir pasivaikščioti po Kiolno senamiestį.

Lietuvai skirtą dieną (tokias dienas turėjo ir Latvija bei Estija), kavinėje mūsų jaunimas paruošė lietuviškų tradicinių užkandžių: keptos duonos, įtrintos česnaku su sūrio padažu, naminio varškės sūrio su medumi, žagarėlių ir daugiausiai pagyrų sulaukusio šakočio.

Tą dieną kavinėje evangelikų liuteronų bažnyčios vokalinis ansamblis „Adoremus“, vadovaujamas Renatos Moraitės, giedojo giesmes. Kunigas Mindaugas Žilinskis vedė pamaldas vokiečių ir lietuvių kalbomis.

Vokietijos-Baltijos šalių kavinėje dirbęs jaunimas tarpusavyje susidraugavo, apsimainė kontaktais. Lietuviams su kitataučiais bendrauti kiek trukdė kalbos barjeras. Daugiausiai jie draugų rado grupėje iš Latvijos.

Vokietijos-Baltijos šalių kavinės jaunimas per Bažnyčių dienas gyveno mokykloje.

Kita lietuvių delegacija per Bažnyčių dienas mūsų šalį pristatė “Koelner Messe” komplekse. Su stendo lankytojais bendravo ir kretingiškiai: Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios jaunimo centro valdybos pirmininkė Rūta Šulskienė bei kultūros ir labdaros draugijos “Sandora” pirmininkas Arūnas Šulskis.

Lietuviai savo stendą Bažnyčių dienose turėjo pirmą kartą. Seniau mūsų šalis būdavo pristatoma kartu su Vokietijos organizacija “Martin Luther Bund”. Ši organizacija ir parėmė lietuvių dalyvavimą.

“Martin Luther Bund” remia evangelikų liuteronų bažnyčias daugiau negu trisdešimtyje šalių. Su Lietuva draugystė užsimezgė nuo 1980 m.

“Martin Luther Bund” generalinis sekretorius Rainer Stahl sakė, kad Kretingoje steigiamas “Sandoros” centras - šiuo metu vienas didžiausių organizacijos vykdomų projektų. Pašnekovo manymu, tokie centrai yra būtini norint organizuoti parapijos gyvenimą. Panašūs projektai yra įgyvendinami Vokietijoje, todėl tikimasi, kad ši idėja prigis ir Lietuvoje.

R. Stahl teigė, kad “Martin Luther Bund” organizacija šiam centrui padės gauti lėšų, tačiau jo pastatymu, įrengimu turės rūpintis patys kretingiškiai.

Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis džiaugėsi lietuvių stendais ir “Vokietijos-Baltijos šalių kavinėje”, ir “Koelner Messe” komplekse. Prie pastarojo, nors stendas nebuvo labai puošnus, būriavosi daug žmonių, susidomėjusių mūsų šalimi. Pasak vyskupo, kitą kartą lietuviai turės patirties, kaip įrengti patrauklesnį stendą.

M.Sabučio manymu, Bažnyčių dienos – tai puiki galimybė užmegzti ir atnaujinti kontaktus su kitų šalių bažnyčiomis. Su kai kuriomis užsienio parapijomis lietuvių draugystė tęsiasi beveik dvidešimt metų.

“Lietuvoje mūsų bendruomenė yra maža. Per tokius renginius pajuntame, kad esame ne vieni, gauname dvasinę pagalbą, semiamės patirties. Jaunimas gali pamatyti bendruomenės visumą ir atsikratyti provincialumo”, - mintimis dalinosi M.Sabutis.

Vyskupas pastebi, kad Bažnyčių dienų turinys labai keičiasi. Jam teko matyti plakatus su šūkiais prieš krikščionybę ar propaguojančius homoseksualizmą. M.Sabutis stebisi tokiais reiškiniais ir mano, kad tokie judėjimai galėtų surengti savo renginį, o ne brautis į Bažnyčių dienas.

Visas Kiolno miestas mirgėjo oranžinės spalvos “Kirchentage” simbolika su krikščionybės ženklu – žuvimi. Šį simbolį priminė ir vieno iš Reino tiltų apšviesta dalis.

Lietuvių jaunimo grupė vaikščiojo po Kiolno senamiestį, apsilankė įspūdingoje arkikatedroje Kölner Dom. Kartu su Latvijos, Estijos, Vokietijos atstovais mūsų grupė paplaukiojo laivu Reino upe, pabuvojo WDR televizijos studijoje.

Pilnamečiai šventės dalyviai galėjo paragauti tradicinio Kiolno alaus “Kölsch”. Vokiečiai pasakojo, kad apie šį alų šalyje sklando anekdotų: kartais dėl to, kad šis alus nestiprus, jis yra pravardžiuojamas nešvariu vandeniu.

Dovilė SIMAITYTĖ

• Rašyti komentarą (1)