Palangos oro uostas vykdo ženklias rekonstrukcijas

Trečiadienį tarptautiniame Palangos oro uoste buvo surengtos iškilmės – įmūryta kapsulė, pranešanti ateities kartoms apie sėkmingai vykdomus keleivių terminalo bei kilimo–nusileidimo tako rekonstrukcijos darbus.

Tarptautinio Palangos oro uosto naujojo terminalo statyba turi būti baigta šių metų pabaigoje. Terminalas bus skirtas keleiviams iš ne Šengeno šalių aptarnauti.

Apžiūrėti darbų buvo atvykęs LR susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius bei Palangos meras Remigijus Kirstukas. Terminalo rekonstrukcijos darbus pristatė juos atliekančios bendrovės „Samanėlė“ direktorius Algirdas Šilinas. Palangos tarptautinio oro uosto istoriją ir būsimą viziją nusakė oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas.

„Naujojo keleivių terminalo rekonstrukcija yra vienas pagrindinių žingsnių, tvarkant pasienio kontrolės punktus pagal Šengeno reikalavimus Klaipėdos regione. Naujasis terminalas bus skirtas skrydžių iš ne Šengeno šalių keleiviams aptarnauti, - kalbėjo ministras A.Butkevičius. – Čia bus įrengtas pasienio kontrolės postas, aprūpintas būtina stebėjimo ir patikros įranga, įrengti dokumentų tikrinimo ir tyrimo prietaisai, detektoriai ir sprogstamųjų medžiagų aptikimo įranga. Atlikus darbus Palangos oro uoste, Lietuva įgyvendins savo įsipareigojimus dėl ES sienų saugumo, kurie nustatomi Šengeno sutartyje. Visi darbai turi būti atlikti iki Lietuvos prisijungimo prie Šengeno erdvės“.

2006 m. Šengeno sutartis, kurios tikslas – panaikinti pasienio kontrolę Šengeno zonoje, jau galioja penkiolikoje Europos šalių. Visos Šengeno šalys, išskyrus Norvegiją ir Islandiją, yra ES šalys. Dar 10 naujų ES šalių, tarp jų – ir Lietuva, faktiškai yra Šengeno sutarties narės, tačiau galutinio prisijungimo prie Šengeno erdvės data nėra nustatyta. Tam reikalinga pasiruošti deramai saugoti ES sienas.

Lėšų Palangos oro uosto rekonstrukcijai skyrė ES: keleivių terminalo – 15 mln. Lt, kilimo-nusileidimo tako – 22,3 mln. Lt.

Vienu metu naujajame terminale bus aptarnaujama dviejų išskrendančių ir dviejų atskridusių lainerių keleiviai.

„Oro uostams yra keliami ypatingi saugumo reikalavimai, kurie didžia dalimi priklauso nuo to, kaip atliekami statybos darbai. Reikalingas ypatingas tikslumas, todėl sutelkėme geriausių specialistų komandą“, - tikino A.Šilinas. Šiuo metu yra sumūryti terminalo pamatai, montuojamos laikančiosios konstrukcijos.

Per tris mėnesius įgyvendinta daugiau kaip pusė Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako platinimo ir ilginimo darbų. Šiuo metu yra montuojamos naujausios šviesos signalinių žiburių sistemos.

Jau yra užbaigtas tako ilginimas pietiniame gale bei jo platinimas – iš abiejų pusių orlaivių takas praplatėjo po 2,5 m ir yra 45 m pločio. Šiose darbų zonose baigiami įrengti grunto filtrai, aplinkosaugą gerinsianti vandens surinkimo sistema.

Užbaigus darbus tako šiauriniame gale, miškų apsuptyje esantis takas pailgės iki 2,3 km – juo lėktuvai turės daugiau kelio įsibėgėti ir galės saugiau pakilti bei nusileisti.

Visas takų rekonstrukcijos projektas bus baigtas iki šių metų pabaigos. Darbus įgyvendina bendrovės „Siemens“ bei „Lemminkainen Lietuva“.

Rekonstravus orlaivių taką bei terminalą, jie visiškai atitiks Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) reikalavimus.

Palangos oro uostas buvo įkurtas 1937 m. Po dvejų metų buvo atidarytas pirmasis reguliarus maršrutas tarp Palangos ir Kauno. Sovietmečiu jis buvo vidaus oro uostas.

Nuo 1993 m., atlikus būtinus rekonstrukcijos darbus, oro uoste pradėjo veikti tarnybos, būtinos tarptautiniams oro uostui.

Per pastaruosius trejus metus keleivių srautai padidėjo tris kartus. Dabar per savaitę vykdomi 27 reisai, kitąmet planuojama 40. Dabar per metus aptarnaujama 100 tūkst. keleivių. Reisus vykdo užsienio bei Lietuvos aviakompanijos. Kitąmet pajėgumai turėtų išaugti iki 400 tūkst. keleivių.

• Rašyti komentarą (0)