Sėkmę ūkininkaujant atneša ir netradiciniai sprendimai

Kretingos rajono ūkininkai bei jų kolegos iš Skuodo šią savaitę ūkininkauti mokėsi tarptautiniu lygmeniu: pakviesti bendrovės “Agrochema” bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro jie kartu su ūkininkais iš Estijos ir Latvijos dalyvavo lauko dienoje. Šioji buvo surengta Šakių rajone, Žvirgždaičiuose esančioje Laimutės ir Aleksandro Stonkų agroserviso įmonėje. Pagrindinis lauko dienos tikslas – supažindinti ūkininkus su ypač galinga lauko technika bei akcentuoti teigiamus skystųjų trąšų naudojimo aspektus.

Laimutės ir Aleksandro Stonkų ūkyje įrengtos grūdų džiovyklos našumas – 75 t/val. Šis grūdų miestelis, kaip jį vadina patys šeimininkai, buvo pastatytas vietinių žmonių rankomis, konsultuojant specialistams iš Anglijos. Visa įmonės teritorija yra stebima vaizdo kameromis, įmonėje nuolat dirba 11 apsaugininkų.

Dirba visa šeima

L. ir A. Stonkai ūkininkauja 14 metų. Pagrindinė ūkio kryptis – augalininkystė. Kaip alternatyvius verslus A.Stonkus įvardino grūdų priėmimo, džiovinimo ir sandėliavimo bei agroserviso ir transporto paslaugas. 1999 m. ūkininkai atsisakė ir panaikino mėsos bei pieno fermas.

Per 4 tūkst. ha žemės valdantys L. ir A.Stonkai yra sukūrę stambų prekinį ūkį, kuriame dirba visi šeimos nariai: sūnūs Darius ir Jaunius bei jų žmonos Lina ir Laura.

Darbai, už kuriuos šeimos nariai gauna atlyginimą, išskyrus pačią savininkę – Laimutė Stonkuvienę, yra nuosekliai suskirstyti: Darius atsako už techniką, transporto ūkį, Jaunius dirba kaip vyriausiasis agronomas, Lina rūpinasi vadinamuoju grūdų miesteliu, Laura dirba buhalterijoje.

Pats Aleksandras Stonkus pagal specialybę yra mechanikas, žmona Laimutė – agronomė. Buvęs ūkio vadovas savo ūkį įkūrė plyname lauke, ir 80 proc. valdomos žemės yra nutolusi 15 km spinduliu, likusi – iki 40 km. Ūkio savininkai, kuriems abiem – per 50 metų, sako, jog norint išlaikyti ūkį, tenka būti universalu ir mokėti dirbti, išmanyti daugybę sričių: pradedant nuo statybų ir baigiant pažangiausiomis žemės ūkio technologijomis.

Laimutė ir Aleksandras Stonkai turi žemdirbiškas specialybes, tačiau norint viską padaryti gerai, šiuolaikiškai, tenka būti universalais, išmanančiais daugelį dalykų.

Įmonėje nuolat dirba per 50 darbuotojų, vasarą, kai esama sezoninių darbų, – per 60. Esminės darbuotojų kaitos įmonė nepatiria, o geras mechanizatorius per javapjūtę uždirba iki 5-6 tūkst. Lt.

Iš valdomų 4 tūkst. 105 ha nuosava žemė sudaro 2 tūkst. 205 ha. Didžiausia konkurencija tarp Šakių rajono ūkininkų – dėl žemės, kuri čia kainuoja nuo 5,5 iki 7 tūkst. Lt už 1 ha. Žemės nuoma – nuo 250 iki 400 Lt už 1 ha.

Pirmuosius naujus, ne Rusijoje pagamintus traktorius L.ir A.Stonkai įsigijo dar 1995 m., ir tai buvusi didelė naujiena. Dabar ši agroserviso įmonė stebina ypač galingos technikos ūkiu: L.ir A.Stonkų laukuose dirba patys galingiausi amerikietiškieji “džondirai”, o vienas naujausių pirkinių – purkštuvas DAMMANN – yra septintas pasaulyje ir vienintelis Lietuvoje. Daugelį technikos stebuklų kai kurie Estijos ūkininkai matė pirmą kartą.

Laukai L.ir A.Stonkų ūkyje suplanuoti taip, kad juose galingos technikos panaudojimas būtų išties efektyvus: kiekvienas laukas užima nuo 80 iki 150 ha vienoje vietoje, o į mažesnius laukus siunčiama smulkesnė ir ne tokia galinga technika.

Kretingiškiai (iš kairės) Stasys Lomsargis su dukra, Povilas Mickus, augalininkystės konsultantė Giedrė Zdanienė ir Stasys Navickas – prie rapsų lauko. L. ir A.Stonkai rapsus deklaruoja kaip bioenergetinius augalus.

Šiais metais L.ir A.Stonkai deklaravo, jog augina 1 tūkst. 743 ha žieminių kviečių, 281 ha – vasarinių, 291 ha – žieminių kvietrugių, 356 ha – vasarinių miežių, 94 ha – salyklinių miežių, 507 ha – vasarinių rapsų, 109 ha – kukurūzų (grūdams). Dalį žemės sudaro pūdymai, taip pat auginama cukrinių runkelių.

Vidutinis derlingumas gerais metais – 7,3 t/ha grūdų, 2,8 – 3,3 t/ha – vasarinio rapso, 55-60 t/ha – cukrinių runkelių. “Praėjusiais ir užpraėjusiais metais derlingumas dėl gamtos sąlygų, be abejo, buvo kritęs, bet vidutiniškai 6 tonas grūdų iš hektaro gavome”, - teigė A.Stonkus.

Praėjusių metų apyvarta sudarė 16 mln. Lt, grynojo pelno ūkininkai turėjo 2,8 mln. Lt.

L. ir A.Stonkų ūkyje taikomos pačios pažangiausios technologijos, ūkio šeimininkai ir jų šeimos nariai nuolat tobulinasi, domisi naujovėmis.

Viena iš technologijų – srautinis kombainų darbo principas, kada grūdai iš lauko į elevatorių išvežami kombainui nesustojus.

Apie 3 tūkst. ha žemės yra taikomas beariminis žemės dirbimo būdas, kuris, anot šeimininkų, - labai pasiteisinęs, kaip ekonomiškas.

Ūkininkus nustebino ir tai, jog ūkyje netaikoma sėjomaina, ir, pavyzdžiui, kviečiai viename lauke sėjami jau trečius-ketvirtus metus be pertraukos.

Pažangu ūkyje ir tai, jog traktoriai yra valdomi GPS, arba palydovinėmis sistemomis.

Kaip nauja technologija įdiegta kompiuterizuota grūdų priėmimo ir džiovinimo sistema.

Jau 10 metų L. ir A.Stonkų ūkyje naudojamos išskirtinai tik skystosios trąšos, kurios Lietuvoje sparčiai populiarėja: praėjusiais metais Lietuvoje jų buvo sunaudota apie 70 tūkst. tonų.

Iš laukų L. ir A.Stonkai neišveža ir šiaudų: šie, rudenį palaistyti skystosiomis trąšomis KAS, pasitarnauja kaip dirvą gerinantis humusas.

Kalbėdamas su ūkininkais apie savo ūkyje taikomas technologijas, A.Stonkus akcentavo tai, kad daugelyje situacijų sėkmę ūkininkaujant nulemia netradiciniai sprendimai, tačiau juos visuomet lydi tikslūs skaičiavimai bei noras darbą padaryti gerai ir iki galo.

• Rašyti komentarą (3)