Minija karteniškiams tapo per popierių laižomu saldainiu

Karteniškiai (iš kairės) – Martynas Žąsytis, Petras Drakšas ir Evaldas Ubys – svarstė ir nusprendė, jog draudimais nieko nelaimėsi: „Reikia pasirūpinti, kad žmonės nešiukšlintų. Kaip nešiukšlins, jei maudyklose, kurių Kartenoj nesuskaičiuosi, nėra nė vienos šiukšlių dėžės. Geriau pasirūpintų pakrantes išvalyti, nes po 10 metų nebeliks nei upės, nei paplūdimių“.

Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus policijai pranešė, kad prie maudymosi vietų Kartenoje yra nulaužti du nauji informaciniai ženklai, kurių vertė – 900 Lt. Tačiau karteniškiams tie ženklai - ne informaciniai, o veikiau – draudžiamieji, neleidžiantys statyti palapinės ir automobilio, kurti laužo.

Karteniškiai nesistebi, kad kažkas stendus nulaužė ir sumetė į upę: „ Žmonės nebeapsikenčia, kad Minija kasmet tampa saldainiu, kurį laižyti begali tik per popierių. Miniją saugoti reikėtų ne ženklais, o jiems išleistus didelius pinigus skirti poilsiavietėms su šiukšlių dėžėmis, suoliukais įrengti. Ne nuo to galo darbus pradėjo Salantų regioninis parkas, gavęs pinigų iš Europos Sąjungos fondų. O žmonės nebesitaiksto su biurokratiniais reiškiniais“, - samprotavo karteniškiai.

Kartena su Minijos kraštovaizdžio draustiniu įeina į Salantų regioninio parko teritoriją.

„Parko administracija ženklus pastatė vadovaudamasi įstatymu. Šią gegužę prie pagrindinių maudyklų atsirado 4 ženklai. Tačiau jaunimas yra priešiškas bet kokiems draudimams ir tam, kas keičia nusistovėjusią tvarką“, - mano Kartenos seniūnijos specialistas ūkio reikalams Petras Drakšas.

- Jaunimas buvo įpratęs savaitgaliais, po šokių, atvažiuoti mašinomis prie upės, į pagrindines vietas: “Juškos dangų“, „Girdyklą“, prie valymo įrenginių. Kad nepaliktų šiukšlių, „bambalių“, juos sudegina užsikūrę laužavietėje laužą. Miestelio žmonėms tai netrukdė. Dabar to daryti nebegalima: mašiną reikia palikti tik ant kelio, laužo kurti išvis nebegalima, savaitgalį pasistatyti su draugais palapinę - irgi draudžiama. Viena, dėl ko sutampa Salantų regioninio parko administracijos ir miestelio žmonių interesai – kad prie upės nebūtų šiukšlinama, - tikino P.Drakšas.

Minijos pakrančių nebrangina, jas užversdami šiukšlėmis, P.Drakšo nuomone, ne tiek Kartenos jaunuomenė, kiek atvykėliai. Kartenos jaunimas yra susiskirstęs kvartalais ir patys įsirengę poilsio zonas. „Pažiūrėkit: smėlis lygiai sustumtas, visur - švaru, tvarkinga. Patys pasidarė akmeninius laiptus nusileisti prie upės. Ir kam čia kažkokio draudžiančio ženklo. Už tuos pinigus geriau padarytų vaikams suoliuką ir šiukšliadėžę. Ir kas čia tokio, jei mašiną paliks ant žolyno? Juk pastatę ją ant keliuko, užblokuos pravažiavimą kitiems“, - aprodydamas vieną iš jaunimo įrengtų poilsiaviečių prie „Girdyklos“ samprotavo P.Drakšas.

Anot specialisto, jeigu Salantų regioninio parko darbuotojai atrastų bendrą kalbą su jaunimu, šis savo teritorijas prižiūrėtų ir kitiems neleistų jų teršti. „Suoliuko tikrai nenulaužtų ir neįmestų į upę, kaip atsitiko su ženklais. Nes prie Minijos prabėga visos karteniškių vaikų vasaros“, - tvirtino pašnekovas.

Nusimaudyti po ūkio darbų atbėgę trys vaikinai – Martynas Žąsytis, Evaldas ir Deividas Ubiai – įsitikinę, jog niekas tų naujų ženklų nepaisys: „Kaip važiavo, taip ir toliau važiuos. Koks tikslas statyti tuos ženklus, tik pinigai – pavėjui. Ką tik matėme vieną pasroviui plaukiantį. Juk galima apsimesti, kad atvykai iš kitos pusės ir ženklo nematei, vietoj mašinos galima atvažiuoti motociklu, o vietoj laužo ugnį deginti šašlykinėje. Policija visų pažeidėjų tikrai nesugaudys“.

Du iš naujųjų ženklų buvo nulaužti ir nuskandinti Minijoje. Vieno liekanos tebekyšo upės vingyje.

Martynas mano, kad Salantų regioninis parkas verčiau surengtų talkas Minijos pakrantėms apvalyti arba įsteigtų pakrančių valytojo etatą. „Seniau mano brolis Zigmas su draugais nurinkdavo prie „Juškos dangaus“ šiukšles, nupjaudavo žolę. Dabar nebėra kam valyti“, - kalbėjo vaikinas.

„Karteniške ruone“ save vadinanti Anastasija Petrošienė, ligi vėlyvo rudens besimaudanti rytais ir vakarais, irgi mano, kad niekas nepaiso informacinių ženklų. Anot jos, atvykėliai čia įsigudrina ir mašinas nusiplauti, ir patys išsimaudo, palikdami ne vien šampūno buteliukus, bet ir savo biologinį turinį.

Pasak Kartenos seniūnės Zitos Rapalienės, karteniškiai, gyvendami tokioje nuostabioje vietoje, Žemaitijos perlu vadinamoje, neturi nė vieno oficialiai įrengto paplūdimio. Ties Kartenos piliakalniu ketinama įrengti pagrindinę poilsio aikštelę. Tačiau ta vieta, pasak seniūnės, nėra tinkamai parinkta: nes apsemiama tvinstančios Minijos, nėra kelio privažiuoti.

Salantų regioninio parko užsakymu keturis tokius ženklus sukūrė karteniškis tautodailininkas Arvydas Klova. Ženklas draudžia: kūrenti laužą, statyti palapinę, atvažiuoti automobiliu prie upės ir šiukšlinti

„Bendruomenė supranta, kad reikia saugoti Miniją, jos pakrantes. Tačiau kaip saugoti, jeigu nėra net aikštelės, kur statyti automobilius, nėra biotualeto. Viskas tik draudžiama: negalima statyti, negalima aktyviai poilsiauti, - kalbėjo seniūnė. - Nėra komforto nė svečiams, keliaujantiems po Žemaitiją“.

Poilsiautojai, mūsų rajono ribose plaukiantys Minija baidarėmis bei kanojomis, neturi aikštelės, kur galėtų saugiai sustoti ir išlipti. Nuo ilgapirščių birželio 19-ąją nukentėjo kanoja plaukęs ir Nausodžio kaimo ribose, upės salelėje, sustojęs poilsiautojas. Iš paliktos kanojos jam pavogė fotoaparatą, mobilųjį telefoną, kitus daiktus.

„ Paradoksas: jei jau įsteigtas regioninis parkas, tai čia gyvenantys žmonės turėtų klestėti. Apie kokį agroturizmą gali būti kalba, jeigu Minijos pakrančių žmonės yra suvaržyti draudimų.Vietiniams gyventojams sunku susitaikyti su Salantų regioninio parko kaimynyste. Tačiau „aukso vidurį“ vis vien reikės atrasti“, - karteniškių nuotaikas išsakė Z.Rapalienė.

Trečiadienį į „aukso vidurio“ paieškas, prieš rengiant Salantų regioninio parko vystymo planą, kartu su Salantų regioninio parko administracija ir buvo susirinkę keturių į parko teritoriją įeinančių Kretingos rajono seniūnijų, be Kartenos, dar - Kūlupėnų, Salantų ir Imbarės seniūnai ir bendruomenių pirmininkai. Bendruomenės ketina kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl pernelyg didelių apribojimų jų žemėse, įeinančiose į regioninio parko teritoriją.

• Rašyti komentarą (5)