Pajūryje prognozuojamas prastesnis žiemkenčių derlius

Praėjusią savaitę lauko dieną grūdines kultūras auginantiems Kretingos rajono ūkininkams surengė firmos “Achema” specialistai. Jų prognozes, kad laukiamas geras žiemkenčių derlius, mūsų rajono ūkininkai paneigė.

Povilas Turauskis Voveraičiuose rodo sūnaus Artūro žieminius kviečius “Zenta”, kuriuos išretino žiemos šaltis. Ūkininkas pavasarį į išlikusius žieminius kviečius įsėjo vasarinius “Taifun”, kurie turėtų subręsti kartu su žieminiais. Tikisi 3,5-4 tonų iš hektaro derlingumo, kai palankiais metais gaudavo ir 6 tonas.

“Achemai” dirbantys mokslininkai, kaip paaiškėjo, gerą derlių prognozavo apžiūrėję Vidurio Lietuvos žiemkenčių laukus. Praėjusios žiemos sausio mėnesio vidutinė temperatūra buvo beveik 8 laipsniais aukštesnė už vidurkį. Po to užklupo šaltis, kuris ir pražudė pajūrio laukuose be sniego antklodės žiemojusius kviečius, kitus žiemkenčius.

Mokslininkai tikino, kad nuostoliai dėl šalčio būtų mažesni, jeigu ūkininkai labiau paisytų grūdinių auginimo, tręšimo technologijų, sėtų Lietuvoje, šiaurinės Europos šalyse išvestų grūdų veislių sėklas. Brėždami geografinę liniją veislėms pasirinkti, jie rekomendavo atsisakyti pradedant Pietų Vokietija ir piečiau auginamų javų sėklų. Ūkininkai tikino, kad ir tinkamai parinkus sėklą javai neištveria šalčio, jeigu nėra sniego. Šiemet iššalo ir “Zenta, ir “Širvinta”.

“Achemos” atstovė Diana Žemaitienė, kalbėdama apie naujas grūdinių auginimo technologijas, ūkininkams piršo “Vadenštato” sėjamąją, kuri kartu su sėkla įterpia trąšas. “Su sėkla galima įterpti trąšų mikrogranules. Trąšos efektyviai sunaudojamos, neteršiama aplinka, nes nėra trąšų pertekliaus. Toks tręšimas - tai tvirtas pamatas geram derliui”,- tikino mokslininkė. “Achemos” atstovai ūkininkams įtaigiai siūlė naudoti jų firmos tiekiamas trąšas, ypač mikroelementus. Ūkininkai išklausė paskaitą, kaip atskirti, kada augalams trūksta azoto, kalio, fosforo, sieros bei mikroelementų - mangano, boro, vario, kalcio. Žiemkenčių žiemojimui ypač svarbus manganas. Mangano trūkumą išduoda nudžiūvę augalo lapų kraštai. Išsiaiškinus, ko trūksta pasėliams, mokslininkai patarinėjo bandyti trūkumą kompensuoti patręšiant skystomis mikrotrąšomis.

Mikrotrąšos yra nepigios. Ar jomis susigundęs ūkininkas nenusivils, daug žinių pažėrę mokslininkai garantuoti negalėjo. Kol kas netgi mokslas yra bejėgis tiksliai atsakyti, ko augalui trūksta. Dirvožemio analizė tik maždaug atsako į šį klausimą. Mikroelementų poreikis priklauso nuo daugelio veiksnių - ir auginimo technologijos, gamtos sąlygų. Kada drėgmės užtenka, augalai reikalauja 2-3 kartus daugiau maistinių medžiagų. Ir atvirkščiai. Lektoriai ramino tuos ūkininkus, kurie per pernykštę sausrą į grūdinių augalų pasėlių laukus įterpė kalio, fosforo - šias medžiagas augalai panaudos šiemet, jos nepradingo.

Į lauko dieną susirinko dvidešimt rajono ūkininkų. Dalyvavo Kretingos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai. Nors ūkininkai nebuvo abejingi “Achemos” specialistų patarimams, tačiau komersantų siūlymus vertino atsargiai.

“Gyvendami pagal jūsų rekomendacijas, mes, ūkininkai, liktume be kelnių. Mūsų žemės našumo balas - 32 - yra mažesnis negu Vidurio Lietuvos. Normaliai dedame 5-6 tonas trąšų ir jokių tų “prieskonių” nereikia”,- pareiškė Stasys Sandaras, ūkininkaujantis Rūdaičiuose.

Ūkininkai piktinosi, kad “Achema” yra užgrobusi trąšų rinką ir turėdama monopolį per brangiai parduoda trąšas. Atsakydami į priekaištą, “Achemos” atstovai kalbėjo, jog nebūtina pirkti viską, kas yra siūloma. “Ar “Maximoje” viską šluojat iš eilės? Tam ir yra pasiūla, pasirinkimas”,- sakė jie.

Teorinė lauko dienos dalis vyko Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriaus aktų salėje, po to renginio dalyviai apžiūrėjo Šukės kaimo ūkininkų Broniaus Miliaus ir Artūro Turauskio pasėlių laukus. Dienos pabaigtuvės vyko Šukėje, rajono Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininko, save vadinančio ūkininku-europensininku (pasitraukė iš žemės ūkio veiklos ją patikėdamas sūnui), Povilo Turauskio sodyboje.

Buvo aptarti ir grūdinių derliaus pardavimo reikalai. Dalis ūkininkų su pirkėjais (tarp jų - ir su “Achema”) yra sudarę sutartis dėl bioenergetinių kultūrų (rapso, kvietrugių, kitų) pardavimo. Pagal šias sutartis pirkėjas įsipareigojo sutarta kaina iš augintojo nupirkti visą sutartyje numatyto ploto derlių. Ūkininkas įsipareigojo parduoti grūdų ne mažiau negu reikalauja sutartyje nurodytas referencinis derlingumas. Povilas Turauskis apgailestavo, kad dalis ūkininkų, ypač Kūlupėnų krašto, šių sutarčių nesudarė: “Manau, kad žmonėms trūko informacijos”,- svarstė jis ir ragino sutarčių nesudariusius ūkininkus nedelsti - sutartis dar galima sudaryti iki birželio 15 dienos. Išsamesnę informaciją dėl sutarčių sudarymo ūkininkai gali gauti paskambinę į Žemės ūkio skyrių, seniūnijų žemės ūkio specialistams.

“Achema” už 1 toną bioenergetinei žaliavai skirtų grūdų įsipareigoja mokėti: kviečių - 380 Lt, kvietrugių - 350 Lt, rapsų - 790 Lt. Be to, už visą sutartyje numatytą plotą ūkininkas gaus tiesiogines išmokas - po 45 eurus už 1 ha. Sutartis sudarę ūkininkai nusiteikę ir pagudrauti. Jeigu kainos bus didesnės už sutartas, o derlius pranoks referencinį,- derliaus perteklių (virš referencinio) ūkininkas turės galimybę parduoti ir brangiau.

Povilas Turauskis prašė ūkininkų neskubėti parduoti visą derlių ir patarė: “Neatiduokite pigiai, numušate kainą iš pat pradžių, o paskui kainos sukyla, kai grūdai jau parduoti. Net jeigu neturite pinigų, verta pasiskolinti ir luktelėti”. Anot jo, taip skubėdami ūkininkai “prašovė” pernai.

“Achema” pradeda pardavinėti kompleksines trąšas, sėklas rudens sezonui. “Achemos” specialistai rajono ūkininkams patarė orientuotis į pašarinių grūdų auginimą. Pašarinių grūdų poreikis Europoje didėja. Tiek bionergetiniams tikslams, tiek pašarams reikalingi pašariniai grūdai.

• Rašyti komentarą (0)