Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Keletas štrichų Maskvos tema

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Susitikimai
  • 2007-06-05

Nuvažiuoti į Maskvą – buvusią Sovietų sąjungos, dabar – Rusijos Federacijos sostinę – nebe taip paprasta, kaip prieš gerus dvidešimt ar trisdešimt metų. Kaltas ir vizų režimas, ir tai, kad nėra tiesioginio transporto, taip pat - brangus pragyvenimas tegu ir kelioms dienoms į vieną brangiausių pasaulio miestų užsukusiam turistui.

Tačiau būtent Maskvoje teko patirti ir tai, kad šio – 11 mln. nuolatinių gyventojų skaičiuojančio - miesto žmonės dar nepamiršo Lietuvos ir gintarinio pajūrio: Palangos, Šventosios, čia veikusių sanatorijų, poilsio namų.

Turizmo bendrovės “Baltija Vuajaž” vadovė Lilijana Volkova (dešinėje) ir jos kolegė Lidija Domnikova teigia, jog Rusijos turistų susidomėjimas Lietuvos pajūriu didėja: žmones traukia sveikas oras, geras aptarnavimas.
Senoji Maskvos inteligentija ilgisi Palangos

Paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis Maskvoje, Berisoglebskij akligatvyje duris atvėrė Palangos miesto turizmo informacijos centras. Tame pačiame pastate dar veikia toks pat Druskininkų bei visos Lietuvos turizmo informacijos centras, vadovaujamas Birutės Nenartavičiūtės.

Palangai Maskvoje atstovauja turizmo tarpininkas, arba vadinamasis turizmo operatorius, - “Baltija Vuajaž” bendrovė, vadovaujama Lilijanos Volkovos. Be tarpininkų Maskvoje išsiversti neįmanoma, kadangi Lietuvos turizmo įmonės tokiai veiklai šiame mieste negautų licencijos.

Surasti operatorių, kaip teigė B.Nenartavičiūtė, taip pat nėra paprasta: nors Maskvoje akredituota 30 turizmo bendrovių, iš tiesų nėra kas netgi suorganizuotų čarterinį reisą į Lietuvą. “Kompanijos – silpnos, - konstatavo ji. – Todėl labai džiaugiuosi, kad Palangos ir Druskininkų miestai surado partnerių Maskvoje”.

Paskutinio skambučio dieną, kuri vienu metu švenčiama visoje Rusijoje, Maskvos abiturientai masiškai šėliojo Poklonaja gora monumento papėdėje. Labiausiai jaunimą traukia galimybė pasiausti daugybėje fontanų, kurie gaivino esant apie 30 laipsnių karščio. Įeinant į Poklonaja gora teritoriją buvo tikrinamos visų rankinės: tuo siekiama, kad abiturientai ar pašaliniai žmonės neįsineštų ir negertų alkoholinių gėrimų.

Ir B.Nenartavičiūtė, ir L.Volkova teigė, jog turistams, ketinantiems aplankyti Lietuvą, jos pajūrį, nebeužtenka pasakyti, “kaip Lietuvoje gražu”. Turistui iš Rusijos jau reikia pristatyti tai, ką turime unikalaus, ką pas mus iš tiesų verta pamatyti, kodėl verta pas mus atvykti ir panašiai. “Dabar gi tik giriamės, kad dirbame, o iš tiesų nesugebame įsisavinti net turizmo plėtrai skirtų Europos Sąjungos pinigų”, - įsitikinusi B.Nenartavičiūtė.

Viena didžiausių problemų Maskvos ar Rusijos turistui atvykti į Lietuvą, į jos kurortus yra ne tik labai griežtas iš mūsų valstybės pusės vizų režimas: kad gautų vizą į Lietuvą, Rusijos pilietis turi pristatyti visą krūvą pažymų, pradedant nuo sąskaitos banke, gaunamo atlyginimo ir baigiant pažyma apie moksleivio ar jo tėvo atostogas su itin tiksliomis datomis. Ir, neduok, Dieve, jeigu pažymoje apie banko sąskaitą bus nurodyta daugiau pinigų, negu to reikalauja instrukcijos.

Dar didesnė problema – transportas. Skrisi lėktuvu – labai brangu: už tą pačią sumą į Turkiją gali ne tik nuskristi, bet ir gerą savaitę pilvą prieš saulę vartyti. Tiesioginio traukinio reiso iš Maskvos iki pajūrio – bent jau iki Klaipėdos – nėra.

“Kai mes turistui pradedame aiškinti, jog jis į Palangą turės atvažiuoti iš Vilniaus, arba kaip dabar deramasi – iš Šiaulių, daugeliui praeina noras vėl pamatyti jūsų nuostabiąją Palangą”, - teigė “Baltijos Vuajaž” vadovė L.Volkova.

Amžinoji ugnis prie Maskvos Kremliaus yra nuolat apsupta turistų, tačiau gėlių ant šio monumento iš anksto nesusitaręs nepadėsi: monumentas yra aptvertas, jį saugo garbės sargyba. Beje, spalvingi vainikai yra padaryti iš dirbtinių gėlių.

O tas noras pamatyti Palangą ateina iš praeities: Palangos ilgisi senoji Maskvos inteligentija, ne paskutinėje vietoje - ir tai, kad mes dar nesame pamiršę rusų kalbos. Ypač Rusijos turistai giria ir mūsų sveiką orą, nesvarbu, kad Palangoje jiems niekas negarantuoja saulės. Rusai patenkinti ir mūsų viešbučių, poilsio namų tvarka, geru aptarnavimu. Rusijos turistų negąsdina ir mūsų kainos: juk tas, kas neturi pinigų, nevažiuoja niekur. Bent taip įsitikinusios “Baltija Vuajaž” darbuotojos.

Jų nuomone, derybos dėl tiesioginio transporto į Lietuvą, į pajūrį turėtų vykti gana aukštame valstybės pareigūnų lygyje. Nes priešingu atveju Lietuva praras pakankamai gerą Lietuvoje norinčių pailsėti turistų srautą. O apie Rusijos turistų potencialą kalba tokie faktai: iš Rusijoje gyvenančių 140 mln. gyventojų dar tik 9 proc. teturi užsienio pasus; pagal Europos Sąjungos analitikų duomenis, jau dveji metai, kaip Rusijoje pastebimi stabilūs gyvenimo augimo tempai.

Du skirtingi dalykai

Tai – sovietmečio ir dabartinė Maskva. Jeigu Maskvoje buvę prieš du tris dešimtmečius ją atsimena kaip prišnerkštą ir nevalyvą didmiestį, tai dabar tokius dalykus reiktų pamiršti: dabartinė Maskva – “išlaižyta” kiemsargių, kurių daugumą sudaro tadžikų ir turkmėnų tautybės žmonės, pastatai – atnaujinti ir nuvalyti.

Maskva – turtinga, ir iš tiesų turi ką parodyti turistams, kurie į šį nuostabaus grožio miestą plūsta iš viso pasaulio.

Tik užsieniečiui Maskvoje – “išskirtinės” sąlygos pamatyti, kuo turtinga Rusija. Sumanysite nueiti į A.Puškino muziejų – pasiruoškite sumokėti 2,5 karto brangiau, negu už bilietą moka Rusijos pilietis. Tas pats – ir viename įspūdingiausių ne tik Rusijos, bet ir pasaulio muziejų – Oružeinaja palata: rusas už įėjimą ir už galimybę pamatyti Rusijos deimantų fondą moka pusantro karto pigiau, negu užsienietis.

Pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino kapas Novodevičjės kapinėse. Pritrūkus vietos kapavietė buvo iškirsta tiesiog asfalte.

Kai moki kalbą, norėjosi pasukčiauti. Nepavyko: bilietų pardavėjos taip išaštrinusios akį, kad užsienietį atskiria iš tolo. Guodžia bent tai, kad mūsų jau niekas nebelaiko svetimos ir visiems mums buvus primestos tautybės – “homo sovieticus”.

Pirkti bilieto nereikia, norint pamatyti Lenino “mumiją”, kuri dar tebesaugoma mauzoliejuje, esančiame Raudonojoje aikštėje. Kai leidžiama lankyti Leniną – Raudonoji aikštė yra uždaryta. Kai baigiasi Lenino lankymo valandos, Raudonojoje aikštėje galima vaikščioti, fotografuoti.

Fotografuoti griežtai neleidžiama muziejuose, mauzoliejuje. Lankantis pastarajame netgi atidžiai tikrinamos rankinės. Jos tikrinamos įeinant ir į muziejus. Jeigu rankinė – didesnė, negu nurodo taisyklės, ją privalu palikti saugykloje. Muziejuose neleidžiama kalbėti mobiliuoju telefonu, o lankant Leniną nė nesvajok sustoti: nesvarbu, kad nėra žmonių – į Leniną galima žiūrėti tik einant, ir šį procesą reguliuoja kariai.

Prie Amžinosios ugnies vėlgi nesusitaręs gėlių nepadėsi, kadangi monumentas aptvertas, ir prie jo arti neprieisi.

Dar du skirtingi dalykai, kuriuos atvykėliui tenka patirti Maskvoje, - patriotizmo reikalai. Paskutinio skambučio dieną Maskvos abiturientai masiškai šventė prie 1995 metais pastatyto Poklonaja gora paminklo miestams didvyriams, Antrojo pasaulinio karo frontams atminti. Ant visų jų krūtinių –Rusijos vėliavos spalvų juosta. Tokiomis juostomis puošiami netgi jaunavedžių automobiliai.

Tačiau mintys apie tikrąjį rusų tautos patriotizmą dingsta, kai apsilankai Novedevičjės kapinėse. Akademikai, generolai ir maršalai, aktoriai ir dainininkai, išradėjai ir kosmonautai – ko tik nerasi palaidotų šiose kapinėse. Kapai masiškai nenuravėti ir apaugę garšvomis ir dilgėlėmis, kurias retas kuris atėjęs tiesiog nupjauna dalgiu: įrankių nuomos punktas veikia šalia kapinių.

Baisu, ypač matant, kiek valstybei arba artimiesiems kainavo įžymybių paminklai. Vaikštant Novodevičjės kapinėse atrodo, jog esi skulptorių dirbtuvėse: įspūdingi paminklai, liudijantys apie palaidotųjų praeitį, - jie taip arti sustatyti šalia, kad belieka stebėtis, kaip jie vienas kito neužgriūna.

Dar keisčiau pasirodė tai, kad neperseniausiai mirusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino kapas buvo iškirstas tiesiog asfalte. To paties likimo sulaukė ir žymus muzikas Mstislavas Rostropovičius. Bet tai – dar nieko, palyginus su tuo, jog trūkstant vietos šiose kapinėse žmonės laidojami skersai, t. y. - prie jau mirusiųjų kojų.

Už blyną – nuo 8 iki 13 litų

Maskva garsėja savo kainomis. Kai su jomis susiduri, pradedi galvoti, kaip iš tiesų šiame milijoniniame mieste žmonės išgyvena.

Nešaldyto viščiuko kilogramas Maskvos centro gastronome kainuoja 14 Lt, jautienos kumpio – 35 Lt, gerų rūkytų arba vytintų dešrų kilogramas – apie 50 Lt. Paskutinėmis gegužės dienomis 1 kg pomidorų kainavo nuo 9 iki 15 Lt. Tiesa, gatvėje stovinčiame kioske (kurių, beje, pilna visame Maskvos centre) 1 kg paprikų kainavo tik 1,5 Lt.

Brangesni Maskvoje (lyginant su Lietuva) ir pieno produktai, ir sultys, ir saldainiai, netgi ta pati degtinė: už šiuos produktus tenka mokėti brangiau nuo 1 iki 5 ir daugiau Lt.

Tačiau sutikti žmonės teigė, jog ir ne Maskvos centre kainos yra panašios, kaip ir Naujojo Arbato gastronome, kuriame gausu užsieniečių, turtingų rusų.

Pastaruoju metu Maskvoje pakilo atlygis už darbą. Bet tuo pačiu pakilo ir kainos už butą, produktus. Maskvoje esama žmonių, kurie dar tebedirba už 500 Lt. Dažniausiai už tokį atlygį dirba žmonės iš buvusių Sovietų sąjungos respublikų – Tadžikistano, Uzbekistano, Turkmėnijos.

Kuklaus buto Maskvoje vienam mėnesiui neišsinuomosi be 1 tūkst. JAV dolerių (apie 2,5 tūkst Lt), tačiau maskviškis už savo dviejų kambarių butą moka apie 150 litų. Gaila, tačiau neteko sužinoti, koks vidutinis maskviškio atlyginimas, tačiau įtarti, kad jis uždirba nuo 1,5 iki 2 tūkst. Lt, – galima.

Užkąsti Maskvoje galima ir gatvėje. Nors kavos bet kada užsinorėjęs neišgersi – ji minimaliai kainuoja 6 Lt.

Taigi gatvės kioske, kurie, beje, - labai tvarkingi ir švarūs, blyną nusipirkti galima už 8 arba 12 litų. Galima ir už 3 Lt. Bet tuomet į blyną jums įvynios tik šaukštą košės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas