Diplominį darbą paskyrė kraštiečiui

Baublių pagrindinės mokyklos mokytojos Vidos Paulauskienės sūnus Juozas, studijuojantis Vilniaus dailės akademijoje, savo diplominį darbą skiria šiame kaime gimusio skulptoriaus Rimanto Dauginčio atminimui įamžinti.

Juozas Paulauskas Baublių pagrindinėje mokykloje supažindino moksleivius su čia gimusio skulptoriaus Rimanto Dauginčio gyvenimu ir kūryba.

Pasak V.Paulauskienės, šiam gražiam sumanymui įgyvendinti reikalingos lėšos. Memorialinis ženklas iš granito kainuoja ne vieną tūkstantį litų.

- Sūnaus sumanymas įamžinti savo kraštietį - puikus, tačiau tam nei jis, nei aš neturime pinigų,- sakė V.Paulauskienė.

Todėl, pasak pedagogės, kuri moko vaikus rusų kalbos ir vadovauja etnokultūros būreliui, galimybė gauti pinigų – rašyti projektus. Tokiam sumanymui pritarė ne tik mokyklos direktorė Verutė Keblienė, bet ir mokyklos bendruomenė. Idėjai pritaria ir rajono Savivaldybė, Kretingos muziejus, Žalgirio seniūnija, daugelį metų Baubliuose gyvenantis Seimo narys Virgilijus Domarkas.

Pasak V.Paulauskienės, minčiai įamžinti skulptoriaus R.Dauginčio atminimą pritarė architektas Jonas Petrulis, skulptorius Algirdas Bosas, šio diplominio darbo vadovė Dalia Matulaitė, kuri yra surengusi ne vieną R.Dauginčio darbų parodą, bei kiti skulptorių pažinoję žmonės.

Jau parengti keturi projektai. Projektų vadovė – V. Paulauskienė. Memorialinį ženklą žadama pastatyti šalia mokyklos.

R.Dauginčio įamžinimas – nuoseklus diplomanto darbas

Juozas Paulauskas, kruopščiai išstudijavęs R.Dauginčio kūrybą ir jo biografiją, lankėsi Baublių pagrindinėje mokykloje, papasakojo apie anksti iš gyvenimo išėjusį skulptorių ir savo sumanymą. Moksleiviai surengė memorialinio ženklo eskizų parodą.

J.Paulauskas bendravo ir su Vilniuje gyvenančia skulptoriaus žmona Daiva Daugintiene bei jį pažinojusiais žmonėmis.

Pasak V.Paulauskienės, išsamiai susipažinus su R. Dauginčio kūryba, jo tėvų likimais, skaitant išlikusias skulptoriaus mintis, jis tapo labai artimas sielai. O tai sukėlė dar didesnį norą įgyvendinti sūnaus sumanymą.

Trumpas gyvenimas paliko ryškų pėdsaką

Rimantas Daugintis gimė 1944 metais gegužės 21 dieną Baubliuose. 1971-aisiais baigė Dailės institutą. Nuo 1968 iki 1977 m. dėstė Vilniaus dailės mokykloje. Parodose pradėjo dalyvauti nuo 1971 metų. Per du dešimtmečius skulptorius sukūrė daugiau kaip pusšimtį skulptūrų. Jo darbai sukurti iš medžio, terakotos, bronzos. Jį domino sudėtingos metalo apdirbimo technologijos, menininkas puikiai išmanė galvanoplastikos procesą bei menines dangų savybes. Todėl savo mintis jis išreiškė ne tik forma, bet ir spalva. Reikšmingiausia kūrybos dalis – smulkioji skulptūra. Yra sukūręs medalių, memorialinių lentų, interjero kompozicijų. Iš monumentalių dekoratyvinių skulptūrų - „Naktigonė“, „Versmė“, „Lakštingala“, „Barnabas išeina į jūrą“.

Jo darbai Klaipėdoje puikuojasi Martyno Mažvydo parke, interjero kompozicijos puošia kavines Vilniuje. Kretingoje jo darbų paroda buvo surengta 2000 metais.

Skulptorius iš gyvenimo išėjo 1990 gegužės 19 dieną Budapešte, Vengrijoje. Tuomet jis vyko į skulptorių simpoziumą Nylredyhazoje. Tačiau skulptorius į šį Vengrijos miestą neatvyko: apdegęs 70 – 75 procentus kūno jis atsidūrė karinėje ligoninėje. 1990 m. gegužės 18 d. „Lietuvos ryto“ spec. korespondentas Stasys Maciulevičius iš Budapešto pranešė: „Rimantas Daugintis mėnesiui vyko į skulptorių simpoziumą Vengrijos mieste Nylredyhazoje. Tačiau iki Nylredyhazos taip ir nepavyko atvažiuoti... Kokia priežastis? Mano manymu, priežasčių daug. Bet pagrindinė - situacija Lietuvoje šiandien, TSRS vykdoma blokada... Neišlaikė jautri menininko siela (...).

Jo sveikutėlė „Lada“ su skulptūromis ir suvenyrais prie Vengrijos pasienio Zahonėje dar laukia savo šeimininko. Mums dar nebuvo laiko kada nuvykti į Zahonę ir apžiūrėti mašiną. Gal po to paaiškės nauji susideginimo motyvai.“

Anot V.Paulauskienės, skulptorius buvo jautrios sielos. Ir ši siela jau buvo sužeista nuo vaikystės – tai asmeninė pokario vaiko patirtis. Savo antspaudą paliko ir tautos istorija. Jo skulptūra „Ąžuoliukas“ – berniukas, sėdintis medyje – atsirado iš asmeninės patirties.

R.Dauginčio kūryboje randama gretinimo: žmogaus ir žirgo, žmogaus ir medžio, žmogaus ir paukščio paralelių. Būta ir ugnies: „Sudegintas kaimas“, „Birželio rauda“, „ Gulago madona“.

J.Paulauskas savo darbui pasirinko rožinės spalvos granitą. Šis taurus akmuo atgis kaip lizdas su dainuojančiu žmogumi.

Pasak V.Paulauskienės, norėtųsi, kad žmonės suprastų šio memorialinio ženklo svarbą. Kad pajustų, jog jie kvėpuoja tuo pačiu oru, džiaugiasi tuo pačiu Minijos slėniu ir tyliais vasaros vakarais, kaip kadaise čia gimęs R.Daugintis.

• Rašyti komentarą (1)