|
|
|
Pasidalijo asmenine gijimo nuo alkoholizmo patirtimi
Praėjusį šeštadienį Kretingos pranciškonų gimnazijoje įvyko Kretingos anoniminių alkoholikų (AA) grupės „Vilties slenkstis“ 7-erių metų gyvavimo šventė, į kurią buvo pakviesti ir kretingiškiai, besidomintys alkoholizmo problemomis bei būdais jį įveikti. Kelios dešimtys vyrų bei moterų iš įvairių Žemaitijos miestų – Palangos, Plungės, Telšių, Mažeikių, Klaipėdos – bei kaimyninės Liepojos suvažiavo į Kretingą pasidalinti gijimo nuo alkoholizmo asmenine patirtimi ir blaivaus gyvenimo džiaugsmais.
Asmenys – vyrai ir moterys - dalijosi tik savo pačių liudijimais: kaip jie suvokė ir sau prisipažino esantys alkoholikais, kaip, norėdami išbristi iš alkoholio liūno, ieškojo kelių ir būdų jį įveikti. Kaip surado patį veiksmingiausią būdą – savitarpio pagalbą AA grupėse, kur blaivaus gyvenimo mokomasi pagal amerikiečių sukurtą „12 žingsnių“ programą. „Visuomenė dar nėra tiek brandi, kad suvoktų, jog alkoholizmas - ne pasileidimas, kaip mano dauguma, tačiau liga. Visuomenės netoleravimas - tai ir yra atsakymas, kodėl alkoholikai, besirenkantys į grupes padėti vienas kitam, vadinasi anoniminiais. Liga gali pasireikšti bet kokiame amžiaus tarpsnyje, nepriklausomai nuo lyties ar visuomeninės padėties. Tarp AA narių yra stambių šalių prezidentų, kino, muzikos bei futbolo žvaigždžių“, - apie judėjimo anonimiškumo svarbą kalbėjo Kretingos AA grupės pirmininkas Jonas. Medicina kol kas nežino tikrųjų alkoholizmo priežasčių – kodėl vienas žmogus, išgerdamas kad ir nedidelį kiekį alkoholio, greit tampa nuo jo priklausomas, o kitas, išgerdamas didelius jo kiekius, priklausomu netampa. Žmonės tvirtino, jog sunkiausia būna prisipažinti, kad esi alkoholikas. Bet kai nuoširdžiai tai prisipažįsti sau, artimam ir Dievui, gyti nuo šios ligos nebėra sudėtinga. „ Alkoholikė - dabar jau drąsiai tariu šią frazę. Tačiau prieš 12 metų, kai atsiguliau į Priklausomybės ligų centrą, galvojau, atstokit, nei aš alkoholikė, nei ką. Juk nesivolioju gatvėje, nesirausiu šiukšlių dėžėse. Tačiau testas parodė, jog problema man aktuali, - savo asmeninę istoriją pasakojo Audronė, dabar pati dirbanti socialine darbuotoja Priklausomybės ligų centre. – Žinojau, kad po ligoninės, kurioje nuo alkoholio išvalomas kūnas, man būtina psichologinė pagalba ir bendro likimo žmonių palaikymas AA grupėje. Dalijantis išmokstama daugybės dalykų, tarkim: įveikti puikybę, atsiprašyti, atleisti, dėkoti“. Moteris tikino, jog ją labai domina moterų alkoholikių istorijos: ji žino daug pavyzdžių, kaip pasirinkusios blaivybės kelią, moterys tampa žinomomis verslininkėmis, įkuria savo medicinos klinikas, nemažai nusipelno šalies kultūrai. Poezijos knygą neseniai išleidęs Martynas iš Klaipėdos, stovėjęs prie blaivybės judėjimo Lietuvoje ištakų, papasakojo, jog buvo pasiekęs visišką savo gyvenimo dugną: „Nebeturėjau nei šeimos, nei namų, nei darbo. Tik – gatvę. Kai sykį pajuodęs pakliuvau į ligoninę, išgirdau, kaip amerikiečiai šnekučiuojasi su gydytojais. Paprašiau jų cigarečių. Įėję į palatą, jie pasiūlė: gal yra savanorių, galinčių talkinti įkuriant pirmąsias AA grupes Klaipėdoje. Nebeturėjau nieko, o čia – tarytum kažkas pakišo šiaudą, už kurio galėjau griebtis. Iš vienos amerikietės geradarės daug sužinojau apie alkoholizmo ligą: kad kaskart susikuriama priežastis išgerti, nes psichinis potraukis tvyro pasąmonėj. O fizinis potraukis prilygsta dideliam alkiui. Taip sąžinė užmigdoma“. Vyriškis prisipažino, jog nuolat reikia tvirtai laikytis „12 žingsnių“ programos, nes nukrypus nuo jos – nesunkiai suklumpama. Taip po 13 metų blaivaus gyvenimo buvo atsitikę ir jam. Tačiau pažinęs blaivaus gyvenimo skonį, jis vėl grįžo į AA judėjimą. Iš Švedijos grįžęs Sigitas pasakojo savo patirtį: jei serga šeimoje vienas žmogus, suserga ir kiti. Visi šeimos nariai priklauso nuo geriančiojo diktuojamų nuotaikų, mąstymo, elgsenos. „Blaivybės keliu einu jau 11 metų. Kai žmona atvyko manęs aplankyti į Stokholmą, pakviečiau ją pasivaišinti į restoraną. Ir kai ji manęs paklausė – ar tu čia būdamas tikrai negeri ir nerūkai, supratau, kaip buvau praradęs šeimos pasitikėjimą. Net po 10 metų jų pasąmonėje dar tvyro nerimas ir netikrumas, kad galiu slapčia užgerti“, - tvirtino vyriškis. Jis tvirtino, jog norėtų į Kretingą perkelti švedų AA judėjimo patirtį – kada į susibūrimus renkasi ne vien AA nariai, bet sykiu ir jų šeimos. „Tuomet problema dalijamasi bendrai, ir visa šeima išgyvena tą gijimo ir dvasinio tobulėjimo džiaugsmą“, - tikino Sigitas. Lietuvoje veikia asmenų, kurių šeimos nariai serga alkoholizmu, bendrija Al Anonas, įkurta taip pat amerikiečių pavyzdžiu. Artimiausia tokia grupė „Saulėgrąža“ veikia Klaipėdoje, Debreceno g. 41 – 14. Ten pirmadieniais ir penktadieniais 17.30 val. daugiausia renkasi alkoholikų žmonos. Šios grupės vadovė Vida kviečia atvykti ir kretingiškes moteris, norinčias išmokti gyventi su alkoholiku. Kretingos AA grupė „Vilties slenkstis“ taip pat laukia visų – vyrų ir moterų, kurie patys, o ne jų šeimų nariai, norėtų išmokti gyventi blaiviai. Susirinkimai vyksta antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais nuo 19 val. Grupės būstinė yra Vilniaus g. 4, akmeniniame pastate prie Kretingos katalikų bažnyčios. Norintiems ateiti, tačiau nedrįstantiems žengti pirmojo žingsnio, pagalbos ranką tiesia žmonės, kuriems galite paskambinti tel.: 8-655 12556, 8-615 29673, 8-676 32697.
|
|
