Išrinko administracijos direktoriaus pavaduotoją ir nutarė, kad miesto tualetas bus nemokamas

Vakar įvyko trečiasis rajono Savivaldybės tarybos posėdis: 22 posėdyje dalyvavę tarybos nariai išnagrinėjo ir patvirtino beveik 40 sprendimų projektų. Pasekę krikščionių demokratų pavyzdžiu, savo frakciją įregistravo socialdemokratai. Frakcijai vadovaus Antanas Barasa.

Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja išrinkta Danutė Skruibienė.

Rajono tarybos nariai Savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijono Černeckio pavaduotoja17 balsų dauguma išrinko 45-erių metų Danutę Skruibienę, kuri iki šiol dirbo ekonomiste Kretingos ligoninėje.

D.Skruibienė direktoriaus pavaduotojos pareigoms paskirta tarybos įgaliojimų laikui politinio pasitikėjimo pagrindu.

Direktoriaus pavaduotojos kandidatūrą, pasitaręs su tarybos narių dauguma, pasiūlė rajono meras Valerijonas Kubilius. “Buvo ir yra siūlymų įsteigti dvi direktoriaus pavaduotojų pareigybes. Tokios praktikos esama ir kitose savivaldybėse. Kaip nuspręsime – dar diskutuosime, kadangi turime pasiūlymų pertvarkyti Savivaldybės administracijos struktūrą”, - kalbėjo meras, teigdamas, jog naujosios direktoriaus pavaduotojos laukia didelis darbas, rengiant projektus ES struktūriniams fondams.

D.Skruibienė, padėkojusi tarybos nariams už pasitikėjimą, teigė, jog ji turi didelį norą ir gebėjimų dirbti šį darbą.

Gydytojas Vytautas Karaliūnas D.Skruibienę apibūdino kaip darbščią ir protingą, tad, anot jo, D.Skruibienė greitai turėtų perprasti ir darbo Savivaldybėje specifiką.

Rajono taryba tuo pačiu iš darbo atleido buvusį rajono Savivaldybės direktoriaus pavaduotoją Antaną Puidoką.

Į kai kurių rajono tarybos narių replikas, jog atleisdama iš darbo A. Puidoką rajono taryba netenka gero specialisto, meras atsakė: “Turėjome vieną, dabar turėsime kitą. A.Puidokui atsiveria galimybės administruoti rimtus projektus, tad save, kaip gerą specialistą, šis žmogus turės kur realizuoti”.

Kretinga autobusų stotį turės dar negreit

Rajono taryba patvirtino jai priklausančių įmonių Kretingos šilumos tinklai, “Kretingos būstas”, Kretingos autobusų parkas, “Kretingos komunalininkas”, „Kretingos vandenys”, “Kretingos turgus”, savivaldybės įmonės “Knyga” finansines atskaitomybes.

Daugumos tarybos narių nuomone, buvo nuspręsta, jog Tarybai priklausančioms bendrovėms reikia parinkti auditorius, kurie galėtų įmonės veiklą audituoti nuolat. Tokiu būdu, anot kai kurių tarybos narių, bus galima įmonių veiklą įvertinti metų eigoje ir, žinant įmonių finansinę padėtį, laiku priimti sprendimus, neleidžiančius įmonėms atsidurti ties bankroto riba, kaip yra atsitikę su bendrove “Kretingos vandenys”.

Būtent tik po ilgų diskusijų, mėtant replikas, jog nesugebant dirbti pats laikas atsistatydinti visai įmonės valdybai ir vadovaujantiems asmenims, buvo priimtas sprendimas, pagal kurį bendrovei “Kretingos vandenys” leidžiama paimti 300 tūkst. Lt paskolą ir įkeisti turtą. Šie pinigai, anot Alfonso Grikšo, laikinai einančio bendrovės direktoriaus pareigas, bus panaudoti bendrovės neekonomiškoms sistemoms pertvarkyti, apskaitai gerinti, kuro ir energijos sąnaudas mažinančioms priemonėms įgyvendinti.

Iš esmės, įmonė yra pritrūkusi apyvartinių lėšų ir šiandien jos situacija yra tokia, kad tų 300 tūkst. litų užteks geram mėnesiui, nes dalis pinigų bus panaudota ir darbuotojų atlyginimams išmokėti.

“Padėkit bendrovei surasti gerą direktorių. Kalbėjau ne su vienu rimtu žmogumi – nesutinka. Kad ir kokios bėdos ištiktų įmonę, žmonių be vandens juk negalime palikti – Savivaldybė atsako už teikiamas paslaugas, ir mes visi turime prisiimti atsakomybę, vertindami įmonės vadovų darbą”, - kalbėjo meras V.Kubilius.

Trumpai aptarta, ar Kretingoje bus statoma autobusų stotis. Kaip tarybos narius informavo įmonės Kretingos autobusų parkas direktorius Vytautas Ročys, yra numatyta statyti kompaktišką 120 kv. metrų ploto autobusų stotį, tačiau projektas dar nėra parengtas, nenumatytos ir lėšos jai pastatyti. Tarybos nariai paprašė, kad bendrovės direktorius nuolat juos informuotų apie projektinius ir numatomus vykdyti darbus.

Bendrovei Kretingos šilumos tinklai leista pradėti bendrovei priklausančios katilinės, esančios Vilniaus g., tiksliau – Kretingos dvaro parke, pardavimo procedūrą. Bendrovės direktorius Jonas Barzdys įpareigotas išsiaiškinti, kokie reikalavimai esti dėl paveldo teritorijos ir ką joje galės daryti tas, kuris nusipirks nebeveikiančią katilinę.

Naudojimasis dušu kainuos 5 Lt

Rajono tarybos nariai ir komitetuose, ir per posėdį diskutavo, ar reikia apmokestinti naudojimąsi viešu Kretingos miesto tualetu, kuris pastatytas Vilniaus ir J.K Chodkevičiaus gatvių sankryžoje.

Nuomonių būta įvairių: vieni teigė, jog apmokestinus paslaugą, žmonės labiau gerbs save, kitus ir saugos turtą; kitų nuomone, apmokestinus tualetą, negalintys už jį susimokėti ir toliau dergs aplinką bei kiemus; dar kiti siūlė skirti bandomąjį laiką – pabandyti arba apmokestinti, arba neapmokestinti naudojimąsi tualetu ir pažiūrėti, kas iš to bus.

Už tai, kad viešo tualeto paslaugos nebūtų apmokestinamos, balsavo 12 tarybos narių.

Vienbalsiai buvo priimtas sprendimas apmokestinti naudojimąsi dušu: už prausimąsi duše reikės mokėti 5 Lt mokestį.

Taip pat buvo nuspręsta pasirūpinti tais žmonėmis, kurie neturi sąlygų nusiprausti namuose: Socialinės paramos skyriui bus pasiūlyta iš turimų lėšų nupirkti talonus nusiprausti duše ir juos nemokamai padalinti tiems, kurie neturi sąlygų to padaryti savo namuose.

Eksploatuoti viešąjį tualetą paskirta bendrovei “Kretingos komunalininkas”. Bendrovės direktorius iki liepos 1 dienos turės parengti viešojo tualeto eksploatavimo sąnaudų sąmatą.

Kai kurie tarybos nariai stebėjosi, kodėl Savivaldybės administracijos specialistai tokios sąmatos neparengė šiam posėdžiui, todėl liko neaišku, kiek rajono biudžetui kainuos išlaikyti viešąjį miesto tualetą.

Pasiūlymui tualetą išnuomoti pritarta nebuvo – tarybos nariai prisiminė skaudžią patirtį, kas Kretingoje yra atsitikę, leidus privatizuoti viešąjį tualetą.

Kitam posėdžiui atidėtas klausimas dėl kito, tačiau neveikiančio tualeto: sprendimą dėl tualeto pastato,esančio senajame miesto parke, prie stadiono, taryba ketina priimti kitame posėdyje.

Detalusis planas – po rimtų ginčų

Svarstant klausimą dėl detaliojo plano Geštautų kvartale, Kretingos mieste (ties senuoju keliu į Palangą) tvirtinimo, kilo ginčai.

Rimti priekaištai buvo išsakyti vyriausiajam rajono architektui Jonui Petruliui.

“Toks detalusis planas, koks jis yra pateiktas, – pavyzdys to, kaip detalusis planas neturi atrodyti”, - teigė tarybos narys Konstantintas Skierus, pasigedęs plane infrastruktūrai numatytų koridorių bei plane įžvelgęs klastotę.

Vyriausiasis architektas nepripažino, jog planas parengtas aplaidžiai: “Procedūrinių pažeidimų nėra, esminių priežasčių, kodėl negalima tvirtinti plano, - taip pat. Taryba labai rimtai turėtų suformuluoti išvadą, kodėl ji netvirtina specialistų parengto ir atitinkamų tarnybų suderinto plano”.

Tai, kad nuostatos nederinti plano turi būti labai stipriai pagrįstos, patvirtino ir tarybos narys, Žemėtvarkos skyriaus juristas Vitalijus Galuškinas.

Nusprendus, jog diskusijos yra betikslės, 14 balsų dauguma buvo nuspręsta patvirtinti Geštautų kvartalo, kur rengiami 6 sklypai individualiems namams statyti, detalųjį planą.

Kitam tarybos posėdžiui buvo atidėtas sprendimo projektas dėl detaliojo plano rengimo Panevėžio gatvėje.

Kiti klausimai

* Rajono taryba patvirtino smulkius investicinius projektus, siūlomus įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą 2007 m. savivaldybių švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės ir kitos paskirties statybos, rekonstravimo ir materialinio aprūpinimo programą, ir šiems projektams įgyvendinti paskyrė 168 tūkst. Lt. Lėšos paskirstytos taip: Darbėnų seniūnijai – medicinos punkto S.Įpilties kaime remontui atlikti – 25,3 tūkst. Lt; Imbarės seniūnijai – Kretingos kultūros centro Juodupėnų filialo patalpoms suremontuoti – 142, 7 tūkst. Lt.

* Rajono taryba pritarė projekto “Darbėnų vidurinės mokyklos sporto aikštelių įrengimo ir renovavimo techninio projekto parengimas” rengimui ir skirti 10 tūkst. Lt iš Savivaldybės Plėtros fondo. Gavus subsidiją iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų (iš jų numatoma gauti 20 tūkst. eurų, arba apie 70 tūkst. Lt), minėtam projektui rajono taryba nusprendė skirti 20 proc. dydžio kofinansavimą.

• Rašyti komentarą (4)