Į savo amatą įklimpę kaip į medų

Beveik 80 mūsų rajono bitininkų paminėjo ir pagerbė brolį pranciškoną Jeronimą Pečkaitį, kuris prieš 90 metų Kretingoje įkūrė bitininkų draugiją. Susirinkimo dalyviai turėjo unikalią galimybę pamatyti privataus asmens išsaugotą Jeronimo Pečkaičio parengtą ir parašytą leidinį “Bitininkas”, kurį Tilžėje 1921 m. išleido Jagomasto spaustuvė “Lituania”.

Bitininkų draugijos įkūrėjas Kretingoje tėvas Jeronimas Pečkaitis yra palaidotas Kretingos senosiose kapinėse. Tėvo Jeronimo kapą susirinkimo išvakarėse aplankė Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas ir bitininkė Elena Šimkuvienė.

Kretingos bitininkų draugijos pirmininko Augusto Latako inicijuoto bitininkų susirinkimo dalyvius pagerbė rajono meras Valerijonas Kubilius, bitininkų mokytojas, straipsnių ir leidinių apie bitininkystę autorius Vytautas Salinka, bitininkavimo naujoves propaguojantis ir veislinio bityno savininkas, Kėdainių rajono bitininkas Jonas Balžekas.

Jubiliejų proga rajono meras pasveikino bitininkus Alfonsą Baltmiškį ir Algirdą Laukžemį, už aktyvią veiklą draugijos labui padėkos buvo įteiktos bitininkei Viktorijai Letukienei, buvusiai draugijos pirmininkei Violetai Šedienei, Juozui Bieliauskui. Bitininkai jubiliejų proga taip pat pasveikino savo kolegas bitininkus Eleną Šiaulienę ir Domininką Galdiką.

“Bitininkauti išmokti nesunku”

Taip savo veikale apie bitininkavimą teigė tėvas Jeronimas Pečkaitis, kuris knygą užbaigė savo 34-ojo gimtadienio proga, tai yra 1919 metų rugsėjo 30 dieną. Sakydamas, jog bitininkauti išmokti nesunku, čia pat tėvas Jeronimas priminė, jog tuo pačiu reikia daug ištvermės ir kantrybės. “Svarbiausia, norint būti bitininkavimo specialistu, reikia tasai amatas pamylėti, - rašo jisai savo knygoje. – Pašaukimas, kurio rodos iš karto neturima savaimi atsiranda amato smulkmenas pažinus” (citatų kalba netaisyta – aut. past).

Jeronimas Pečkaitis bitininkų draugiją Kretingoje įkūrė 1917 m. ir pavadino ją “Spiečius”. Vėliau bitininkų būreliai įsikūrė ir Darbėnuose, Laukžemėje. 1921 m. tėvas Jeronimas pats pirmasis įkūrė vienmetę bitininkavimo mokyklą Kretingoje, kasmet rengdavo ilgesnius bitininkavimo kursus.

Pats kilęs iš Suvalkijos, apie bitininkavimą turėjęs supratimo iš savo tėvų, laikiusių bites, tėvas Jeronimas bitininkauti savarankiškai pradėjo tuomet, kai truputį susitaupęs pinigų nusipirko pirmuosius avilius. Bitininkavęs visur, kur atliko savo tarnystę, avilius ir bites jis persikėlė ir į Kretingą, kuomet įstojo į pranciškonų broliją.

Tėvas Jeronimas Pečkaitis su draugijos valdybos nariais 1919 m.

Mirė tėvas Jeronimas jaunas, 1925-aisiais metais, susirgęs plaučių uždegimu. Palaidotas senosiose Kretingos kapinėse.

Populiarindamas bitininkystę, jos paslapčių mokydamas ir kitus, tėvas Jeronimas, įsteigęs bitininkų draugiją, numatė ir bitininko, priklausančio draugijai, priedermes. Viena iš jų – įsirašyti bitininkų draugijon. Būti jos nariu, pavyzdingai vesti savo bityną, platinti bitininkų laikraštį, rūpintis mažiau mokančių bitininkauti švietimu, apmokyti juos, dalyvauti draugijos veikloje, parduoti atliekamą medų, vašką, - štai kokias bitininkų pareigas buvo numatęs tėvas Jeronimas.

Kaip priesaką vėlesnėms bitininkų kartoms jis paliko tokius žodžius: “Bitininkavimo darbuose rūpintis žadinti antiprigimtinę intenciją, to išreiškimui aukotis kartais ir bitininkavimo visuomenės reikalams ir Dievo garbei”.

Bičių motinų auginimas reikalauja praktikos

Kretingos bitininkų draugijos kvietimu susirinkime dalyvavo ir bitininkams praktinių patarimų suteikė veislinio bityno savininkas Jonas Balžekas. Jo veislinis bitynas – vienas iš trijų veislinių bitynų Lietuvoje, įkurtas prieš trejus metus. Bičių motinoms užauginti Jonas Balžekas bičių yra parsivežęs iš Šveicarijos, Austrijos, Čekijos veislinių bitynų. Taikydamas dirbtinį apvaisinimą, bičių motinos J.Balžeko veisliniame bityne auginamos išlaikant 13 veislės linijų. Taip išvengiama giminingo kryžminimo, dėl kurio labai susilpnėja šeimos.

J.Balžekas akcentavo, kad keičiantis gamtos sąlygoms, atsirandant naujų augalų, daugėja ir problemų bitininkams: atsiranda ligų, kurių anksčiau nebuvo, keičiasi bičių elgesys ir pan. Bitininkų darbus pakoregavo ir šiemetinė žiema: J.Balžekas rekomendavo bitininkams laiku pastebėti, ar bičių šeimoms netrūksta maisto. Jeigu trūksta – dabar pats laikas jas gelbėti.

J.Balžekas teigė, jog šimtaprocentinės sėkmės įvesti bičių motiną į šeimą nėra, o bičių motinų auginimas iš esmės reikalauja labai daug praktikos.

Sėkmingas naujos motinos įleidimas į šeimą priklauso ir nuo senosios motinos – kuo ji senesnė, tuo lengviau šeima priima naująją. “Bičių šeima linkusi geriau priimti stambesnę ir sunkesnę motiną, tačiau tokia motina nereiškia geresnės kokybės”, - teigė J.Balžekas, siūlydamas nesižavėti tik stambiomis motinėlėmis.

Blogiausiai, kaip teigė patyręs bitininkas, bičių šeima priima motinas mišrūnes. Tokiu atveju geriau leisti bičių šeimai pačiai užsiauginti naują motinėlę.

Bitininkas, anot J.Balžeko, turi pats labai gerai planuoti, kuomet reiktų įleisti motinėles į šeimas. Planavimas ypač aktualus laikantiems 50-100 bičių šeimų. Mėgėjiškam bityne gi bitininkas turi laiko stebėti, kaip bitės priima motiną. Dideliame bityne to padaryti neįmanoma. Geriausiai visgi šeimos motinas priima pavasarį – tuomet motinas galima įleisti be narvelio.

J.Balžekas perspėjo bitininkus mažiausiai 5 dienas netikrinti, ar šeima priėmė naują motinėlę. Anot jo, ieškant motinos bičių šeimos geriau netrikdyti.

J.Balžekas mūsų rajono bitininkams pademonstravo keleto rūšių narvelius motinoms įleisti bei papasakojo apie būdus motinoms įleisti, praktikuojamus Europos bitynuose.

• Rašyti komentarą (0)