Pajūrio naujienos
Help
2019 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 74 %
Naktį6°C debesuotumas 93 %
Apklausa

Ar nešiojate atšvaitus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1406) 2019-11-15

Vyro poelgis šokiravo bendruomenę

  • Edita KALNIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos rajone dar vienas žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis. Manoma, kad Senosios Įpilties gyventojas iš pradžių galimai pakorė savo du šunis, o paskui juos užkasė.

Šiais metais mūsų rajone užregistruotas trečias žiauraus elgesio su gyvūnu atvejis. Šįkart – Senojoje Įpiltyje vyras atsikratė dviejų šunų, tačiau gyventojai negali patikėti, kad jų bendruomenės narys galėjo taip pasielgti.

Negalėjo patikėti

Dar pavasarį Kretingą sudrebino pirmasis žiauraus elgesio su gyvūnu atvejis mūsų rajone. Tai padariusiam Grūšlaukės kaimo gyventojui Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai nusprendė vyrą 2 metams atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir įpareigojo jį sumokėti 1 tūkst. eurų užstatą.

Prieš mėnesį visoje Lietuvoje nuskambėjo kitas atvejis – tuomet šuns gaišena kilpoje buvo rasta Kumpikų kaime.

Kretingos rajono policijos komisariatas pranešimą apie žiaurų elgesį su gyvūnais gavo lapkričio 11 d., pirmadienį, o nusikalstama veika atlikta sekmadienį. Manoma, kad vyras iš pradžių abu šunis galimai pakorė, o paskui juos užkasė. Gavus pranešimą policijos pareigūnai nuvyko išsiaiškinti, ar informacija teisinga, ir ji pasitvirtino.

Atvykus policijos pareigūnams, gyvūnų savininkas atkasė jų gaišenas ir neneigė savo kaltės. „Vyras neneigė savo kaltės, pagal procedūrą jam pareikšti įtarimai. Kol kas yra daug nežinomųjų, pradėjome ikiteisminį tyrimą“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Priežastis, kodėl vyras galėjo taip pasielgti, nežinoma. Tačiau gyventojai manė, kad šeimininkas turėjo išvykti į užsienį ir nebuvo, kam palikti šunų. Tai padaryti vyrą paskatino, kai kurių liudininkų teigimu, ir galimas konfliktas su sugyventine.

„Po tokių įvykių kiekvienas žmogus pateikia skirtingas priežastis. Šiuo atveju pirminis pasiaiškinimas buvo, kad turėjo išvykti į užsienį“, – sakė R. Kačinas.


Vytautas MIKELKEVIČIUS:

– Mano nuomone, streikas yra gera protesto forma, tačiau žmonėms dažniausiai sunkiai pavyksta susiorganizuoti. Vieningumo pavyzdys – dėl didesnių algų ir darbo sąlygų anksčiau kovoję medikai, gaisrininkai, pastaruoju metu – pedagogai. Argi nepadėjo streikai pedagogams? Kad ir ne visiškai jie pasiekė užsibrėžtus tikslus, bet šį tą gero pasiekė.

Juozas GEČAS:

– Daugelyje Europos šalių streikai nuo seno vyksta, vadinasi, šia priemone kažką laimėti galima. Pas mus jie dar ne taip populiarūs, mūsų tauta ilgus metus buvo sovietmečio prislėgta, ne tokia išdrąsėjusi. Bet geriausia būtų, kad piliečiams ir Vyriausybei sektųsi tarpusavyje susitarti ir kad nereikėtų streikų. Kaip bebūtų, į šalies gyvenimą tai įneša anarchijos, supriešina ir visuomenę.

Elena AUKSELIENĖ:

– Kas iš to, kad žmonės sukyla – mokytojai, dabar štai dėl ketinamų pabranginti degalų žalius kryžius stato ir su technika į Vilnių ruošiasi žemdirbiai. Valdžia pažada tą ir aną, o paskui vis vien neįvykdo. Kita vertus, taikios akcijos, kaip rodo užsienio pavyzdžiai, gali peraugti ir į baisias riaušes, kelti grėsmę žmonių gyvybei. Prisimenu, kad ir prie mūsų Seimo 2009-aisiais riaušių neišvengta, buvo suimta apie 150 protestuotojų, nusiteikusių prieš valdžios reformas.

Isak Zizis KUTZI:

– Gerai, jei streikais sprendžiamos nepatenkintos tam tikros visuomenės grupės problemos, kurių nesprendžia valdžia. Blogai, kada streikai būna organizuojami ne padėti tiems žmonėms, o politiniais sumetimais. Bet kartais protesto būdų gali būti ir paprastesnių. Pavyzdžiui, Izraelyje prekybininkai pabrangino varškę. Gyventojai tarpusavyje susitarė, buvo vieningi ir šio produkto tiesiog nepirko. Kainas verslininkams teko sumažinti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Pirmenybę lems balai ir pinigai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės vadovaujama savivaldybės specialistų darbo grupė trečią kartą svarstė ir tobulino rengiamą daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programą, kurią turės patvirtinti rajono taryba.

Leistų ir apsitverti

Architektūros ir planavimo skyriaus vedėjos Redos Kasnauskės siūlymu, buvo sukonkretinta, kokias funkcijas, įgyvendinant programą, galėtų atlikti gyventojai ir kokias Savivaldybė. Gyventojai turėtų inicijuoti teritorijų tvarkymo darbų techninių projektų rengimą, iš biudžeto gaunant dalinį finansavimą organizuoti tvarkymo darbus – remontuoti, rekonstruoti esamus arba įrengti naujus infrastruktūros elementus, automobilių stovėjimo aikšteles ir t. t. Savivaldybė rūpintųsi dviem aspektais – teritorijų planavimu bei techninių pasiūlymų rengimu. Kai techniniams pasiūlymams gyventojų atstovai pritars, bus daromi techniniai projektai.

Kilo diskusijų, ar daugiabučių teritorijas susitvarkiusiems gyventojams leisti kiemus apsitverti tvorele, įsirengti atitvarus. „O kodėl ne, jeigu žmonės taip sugalvos?“ – svarstė R. Kasnauskė. Architektei pritarė administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis – esą servitutinių kelių niekas juk neužtvers, tai draudžia įstatymas.

Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programoje numatyta, kad kitais metais prašymus dalyvauti projekte gyventojai Savivaldybei galės teikti nuo rugsėjo 1-sios iki lapkričio 1 dienos, kad iš anksto būtų galima suskaičiuoti, kokias sumas pinigų reikėtų numatyti rajono biudžete. Pirmenybė bus teikiama daugiabučių namų grupėms, prie kurių bus suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai. Be to, direktorės pavaduotojo siūlymu, kitiems komisijos nariams, tarp kurių ir Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo tarnybos vedėja Sigutė Jazbutienė, Juridinio skyriaus vedėjas Mindaugas Mickus, Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė, rajono tarybos narys Konstantinas Skierus, Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, vienbalsiai pritarus, bus ketinama įvesti balų sistemą: jų daugiau būtų skiriama gyventojams, kurie programoje dalyvaus susiorganizavę su kitų namų gyventojais, taip pat tiems, kurie prie projekto įgyvendinimo prisidės didesne savo lėšų dalimi.


Eismo saugumo komisijos nariai apžiūrėjo situaciją prie Marijono Daujoto progimnazijos, kur, norėdami užtikrinti vaikų saugumą, priėmė dvi galimas išeitis.

Eismo saugumo komisija išvažiuojamojo posėdžio metu priėmė ne vieną sprendimą, bandant pagerinti matomumą sankryžose, kuriose jis yra nepakankamai geras. Taip pat priėmė sprendimą, kaip Marijono Daujoto progimnazijos mokinių tėvai vaikus galėtų saugiai rytais išleisti atvežus į mokyklą.

Išnaudos mokyklos kiemą

Eismo saugumo komisijos išvažiuojamajame posėdyje nariai įvertino situaciją vietoje, prie Marijono Daujoto progimnazijos. Mokyklos bendruomenė kreipėsi į komisiją prašydama pasvarstyti, kaip būtų galima užtikrinti vaikų saugumą rytais ir priimti reikiamus sprendimus.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja-architektė Reda Kasnauskė piriausia atkreipė dėmesį, kad mokykla turi tris vidinius kiemus: „Reikėtų juos išnaudoti.“

Svarstyta nemažai pasiūlymų, tačiau komisija priėmė dvi galimas išeitis. Viena jų – pakoreguoti Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą ir prašyti Kelių direkcijos prailginti kelio ruožą už pagal projektą numatytos autobusų stovėjimo aikštelės važiuojant nuo turbo žiedo centro link. „Tai galime bandyti daryti, tačiau tik suderinę su Lietuvos automobilių kelių direkcija“, – pastebėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

Toks sprendimas gimė pasvarsčius, kad tėvai bet kokiu atveju vaikus vis tiek norės išleisti gatvės pusėje kitapus mokyklos. „Ką bepadarytume, vis tiek tėvai norės toje gatvės pusėje paleisti vaikus, todėl prailginta juosta būtų gera išeitis“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Norėdami užtikrinti vaikų saugumą ir sumažinti automobilių spūstis žiede, komisija svarstė ir kitas papildomas saugumo priemones. Iš pradžių nariai diskutavo, kad reikėtų vėl atnaujinti išvažiavimą, kuris buvo anksčiau – iš Žemaitės al. pusės, tačiau, pasidomėję keliamais reikalavimais, nutarė, kad tai padaryti būtų sudėtinga.

Kaip geriausią išeitį komisijos nariai įvardijo už mokyklos esantį kiemą, kuriame šiuo metu automobilius statyti gali tik mokyklos personalas. „Per daug vietos palikta viduryje kiemo esančiam kvadratui, žolės plotui. Per didelė prabanga tokį laikyti“, – pasvarstė R. Kačinas.


Rangovas, rengdamas futbolo aikštės pagrindą, betono trinkeles sudėjo ne ant skaldos atsijų, bet ant žvyro.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas pradėti tyrimą dėl rajono tarybos nario Konstantino Skieraus galimai padaryto nusižengimo politiko elgesio reikalavimams.

Galimo nusižengimo faktai nustatyti atlikus vidinį tyrimą dėl K. Skieraus Savivaldybei teiktos Kretingos dirbtinės dangos futbolo aikštės statybos darbų techninės priežiūros paslaugos tinkamo vykdymo.

Praėjusių metų lapkritį Kretingos rajono savivaldybės administracija su K. Skierumi sudarė 10 tūkst. eurų vertės Statybos techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį. Pagal ją tarybos narys įsipareigojo atlikti Kretingos futbolo aikštės su dirbtine danga, Pastauninko parko tvarkybos, žaidimo aikštelės dirbtinės dangos bei tvoros Pastauninko parke ir kryžiaus skvero Vilniaus gatvėje įrengimo techninę priežiūrą.

Šią vasarą Savivaldybės Statybos skyriaus specialistai, patikrinę atliekamus futbolo aikštės su dirbtine danga pagrindų įrengimo darbus, nustatė, kad statybos rangovas UAB „Alkuras“, negavęs Savivaldybės sutikimo, savavališkai pakeitė kai kuriuos projektinius sprendinius – vietoj suplanuotų betoninių įrengė plastikinius paviršinio vandens surinkimo latakus, į plastikinius pakeitė ir numatytus ketaus šulinių dangčius, taip pat nesilaikė projekto, atlikdamas šaligatvių įrengimo darbus, – betonines trinkeles sudėjo ne ant skaldos atsijų, kaip buvo numatyta, bet ant žvyro sluoksnio.

Paprašius raštiško paaiškinimo, statybos rangovas Savivaldybę informavo, kad visi projektiniai pakeitimai atlikti darbų techninę priežiūrą atliekančio K. Skieraus nurodymu. Todėl reaguojant į susidariusią situaciją ir siekiant objektyviai įvertinti tarybos nario teikiamas techninės priežiūros paslaugas, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta speciali komisija.


Pieštuko šokis, sklindant kavos aromatui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Veikdami kartu, Jurgita ir Andrius Seselskai įgyvendina daugybę visuomeninių novatoriškų projektų.

„Balta ir juoda kava“ – taip savo grafikos darbų parodą, surengtą Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, pavadino Kelmėje įsikūręs kraštietis dailininkas Andrius Seselskas. Ją atidarant abu su žmona Jurgita svečius pirmučiausiai ir kvietė puodeliui šio abiejų mėgstamo gėrimo: „Norime, kad visi pasijaustumėte jaukiai, artimai, lyg namie.“

Atvežė šeimos kolekciją

„Puodelis išlaiko ar apgaubia tai, ką geriame. Gyvenimas yra tarsi kava, o darbas, socialiniai ryšiai tėra tik puodelis. Deja, dažniausiai esame tiek susitelkę į puodelį, jog nebesugebame mėgautis kavos skoniu“, – vakarą palyginimu iš mėgstamos iš Bruno Ferero kūrybos pradėjo pedagogė J. Seselskienė. Andrius labiau pasakojo apie savo kūrybą, o Jurgita jį vis papildydavo įžvalgomis iš jų šeimos gyvenimo, neįsivaizduojamo be abiejų mėgstamos – jos baltos, jo juodos – kavos.

Į parodą atvežti darbai kaustė dėmesį – ekspresyvūs ir išraiškingi, kupini siužetą perteikiančių mitologinių detalių bei simbolių. Išskirtiniai, nes neparduodami, tapę Seselskų šeimos kolekcija. Atlikti vien pieštuku: sykį, Andrius suskaičiavo, vienai parodai nupiešęs 50 paveikslų ir tam sunaudojęs 240 pieštukų.

„Paveikslas „Tarp dangaus ir žemės“ – tai mudu, mudviejų gyvenimas, pas mus nėra žodžio „aš“, dažniau – „mes“, nes esame viena“, – tarpusavio ryšių tvirtumą akcentavo sutuoktiniai. Paveikslas „Dievo dovana“ esąs jų šeimos mėgstamiausias, nes labai primena jų dukters Urtės portretą. O Urtė, pasak menininko, išvertus iš graikų kalbos, ir reiškia Dievo dovaną.


Vilnietis skulptorius Nerijus Erminas paroda „Svetainė“ siekė sukurti jaukią namų aplinką.

Malonus Egidijaus Radžiaus teatro senbuvės Danutės Dunauskaitės (kairėje) susitikimas su režisieriaus dukterimi Jorūne.

Užvakar vilniečio skulptoriaus Nerijaus Ermino parodos „Svetainė“ atidarymu Kretingos rajono kultūros centro fojė prasidėjo tradicinė jubiliejinė – surengta 20-ąjį kartą – meno akcija „Kita erdvė[3] Vakarų krantas“.

Ši paroda buvo sumanyta, siekiant pagerbti Kretingos teatro legendą ilgametį režisierių Egidijų Radžių – kitąmet sueis 20 metų nuo režisieriaus mirties ir būtų sukakę 90 jo gyvenimo metų. Į Kretingą parodą atvežusį skulptorių N. Erminą su režisieriumi E. Radžiumi sieja artima giminystė – jis yra režisieriaus žentas. Parodos atidaryme dalyvavo ir skulptoriaus žmona E. Radžiaus duktė Jorūnė.

Kultūros rūmų fojė tarytum sklandė paties režisieriaus dvasia: besirenkančius į parodą, tarp jų – ir teatro žmones, kurie dirbo kartu su E. Radžiumi, pasitiko didžiulis režisieriaus portretas. N. Ermino sukurtos meninės instaliacijos priminė jaukią namų svetainės aplinką. Tuometinės svetainės baldus bei namų apyvokos daiktus primenančios skulptūros bei detalės – komoda, pakaba, liemenė, grybukai, klumpės – tarytum sugrąžino į realistinę to meto aplinką, suteikdami šilumos ir jaukumo įspūdį. Kita vertus, tikrovė šių daiktų fone tarsi praranda realybę, – neįprasti eksponatai parodos erdvei suteikia ir kažkokios mistikos.

Prisiminimais apie savo mokytoją, kurio darbų palikimą tęsia pastaruosius 20 metų, pasidalijo ir dabartinis Kretingos kultūros centro, Egidijaus Radžiaus vardu pavadinto teatro, vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas.


Žodžiai patys ateina

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys

„Mano eilės – širdies kalbėjimas. Kai širdis verkia, verkia ir eilės, kai man gera, nebijau apie tai pasakyti. Bet kartais jos turi adresatą...“ – atviravo iš Lazdininkų kilusi, kurį laiką Kretingoje, o dabar Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje bei Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre lietuvių kalbos mokytoja dirbanti 52-jų Vaiva Šimkutė-Žekonienė.

– Vadinasi, temas nesunku nuspėti – meilė, ilgesys...

– Dar pridėkite – išsiskyrimas, draugystė, gamta... Būdama gamtoje, mėgstu ir fotografuoti.

– Kada parašėte pirmuosius eilėraščius? Kiek jų sukūrėte lig šiol? Kas yra tie pirmieji vertintojai?

– Besimokydama Darbėnų Jono Šimkaus vidurinėje mokykloje labai mėgau skaityti knygas. Kartais jau tuomet parašydavau vieną kitą posmą, kaip ir vėliau, studijuojant Vilniaus pedagoginiame universitete, kurį esu baigusi. Neskaičiuoju eilėraščių ir neplanuoju, kiek jų parašysiu ateityje. Žodžiai patys ateina į mano širdį – ir užrašau. Eilėraščius skelbiu socialiniame tinkle feisbuke, o geriausi kritikai – mano draugai. Ypač džiaugiuosi, kai savo nuomonę išsako, pagiria tie, kurie patys išleidę ne po vieną poezijos knygelę.

– Ar turite savo mėgstamų poetų?

– Artima Salomėja Nėris, Vytautas Mačernis, iš vietinių žaviuosi kraštietės Vidos Žiogaitės-Kanapkienės gebėjimu eilėse atverti moters pasaulį, taip pat pasidžiaugiu pranciškono brolio Bernardo dvasingumu.

– Kas jums yra laimė?

– Tai – dvasinė būsena. Laimė yra, kai gali būti savimi, nebijoti pasakyti, ką galvoji. Aš laimingas žmogus jau vien todėl, kad turiu gerą sūnų, kad gyva mama ir jie sveiki, kad dirbu mėgstamą darbą. Gyvenimas man šypsosi: mokinių akimis, kolegų ištartu geru žodžiu. Ir aš kiekvieną dieną jam už tai dėkoju.

– Levas Tolstojus yra pasakęs: atimk iš žmogaus svajonę, ir jis – niekas. Kokią svajonę turite jūs?

– Svajoju pabuvoti Paryžiuje.


Šventės sumanytoja Palangos senosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Galinauskienė džiaugėsi, kad vis dar yra mokinių, norinčių kurti.

Palangos senojoje gimnazijoje įvyko 21-oji poezijos šventė „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“, kuri buvo skirta poeto Alfonso Nykos-Niliūno 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Į ją susirinko mokiniai iš 7 Žemaitijos regiono gimnazijų. Tarp geriausių jaunųjų poetų – kretingiškis Pranciškonų gimnazijos jaunasis poetas Linas Daugėla, kuris laimėjo I vietą.

Pastebima siaubo filmų poetika

„Džiaugiamės – nors šventė vyksta jau 21-ą kartą, tačiau vis atsiranda rašančių, kuriančių tiek mūsų gimnazijos, tiek kitų mokinių, ir tradicija nenutrūksta“, – renginio svarbą akcentavo šventės sumanytoja Palangos senosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Galinauskienė.

Šiuos metus poezijos atžvilgiu renginio iniciatorė įvardijo kaip derlingus. „Besiklausant jaunųjų poetų jaučiasi didelis skirtumas tarp tų, kurie jau supranta, kas yra poezija – jie rašo moderniai, jie pasaulį mato dramatišką, pateikia netikėtų detalių, metaforų, remiasi kultūros kontekstu, jaučia teksto poetinį skambėjimą, ritmą. Yra mokinių, kurie tik bando rašyti, tačiau pasireikšti gali visi“, – kalbėjo J. Galinauskienė.

Mokiniai per šventę pateikė įvairiausias poezijos rašymo formas. „Formos pasirinkimas dažnai būna spontaniškas, tai priklauso ir nuo turinio, vaiko intelekto, – teigė lietuvių kalbos mokytoja, pridūrusi, kad II v. užėmusi Palangos senosios gimnazijos devintokė Mūza Olimpija Svetickaitė jau bando rašyti barkaroles. – Tai yra tam tikro tipo jūreivių dainos. Merginos tekstai labai modernūs. Rašyti barkaroles galbūt ją įkvepia šalia esanti jūra, barkos, buvę laiveliai.“

Vis dėlto šventės sumanytoja tikino, kad jūra nėra pagrindinis motyvas, kurio Palangos senosios gimnazijos mokinių tekstuose būtų daug: „Negalima sakyti, kad tekstuose kažkas dominuoja. Yra įvairių kultūros kontekstų, pavyzdžiui, man patiko kitos II v. nugalėtojos Miglės Sokolovaitės eilėraštis, skirtas Alisai, kuris susijęs su knyga „Alisa veidrodžių karalystėje“. Jame – ir veidrodis, ir karalystė, skrybėlė. Daug detalių iš knygos, tačiau jos tampa to poeto dvasinio atsivėrimo savastimi.“

Per poezijos vakarą teko išgirsti ir atvirų paauglystės išgyvenimų. „Kaip Jonas Aistis yra pasakęs, nuoširdumas dar nėra poezija, poezijai reikia meistrystės ir išmanymo. Tas nuoširdumas kartais atrodo truputį sentimentalus“, – tikino J. Galinauskienė.

Anot jos, poezijai didelės įtakos turi kitos modernaus pasaulio meno apraiškos – siaubo filmai, Salvadoro Dali paveikslai. „Vienas mūsų gimnazijos dešimtokės Melitos Sinušaitės, taip pat laimėjusios II v., eilėraštis buvo apie gimstantį kūdikį – jame ji panaudojo drastiškas metaforas, susijusias su siaubo filmų poetika. Tai – tam tikras lygmuo, kuomet išgyvenimai pridengiami tarsi kauke, kuri yra tam tikras kultūros įvaizdis“, – apibūdino J. Galinauskienė.



Iš policijos suvestinių

  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

BIRUTĖS g. ir PIEVŲ g. sankryžoje lapkričio 13 d. apie 14.55 val. sustabdytas automobilis „Opel Omega“, kurį vairavo 1959 m. gimęs kretingiškis. Alkoholio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,15 prom. neblaivumas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Sunkiosios atletikos treneris Arvydas Bušeckas (kairėje) 60-mečio proga sulaukė sveikinimų iš Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos vadovo Broniaus Vyšniausko ir jaunųjų sunkiaatlečių.

Marijono Daujoto progimnazijos kūno kultūros mokytojas sunkiosios atletikos treneris Arvydas Bušeckas, ne per seniausiai atšventęs savo 60 metų jubiliejų, šia proga sveikinimų sulaukė ir iš Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos.

Apsupus gausiam būriui auklėtinių, šį sportą pamėgusių vaikų, treneriui Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos vadovas Bronius Vyšniauskas, linkėdamas sveikatos bei ištvermės ir toliau puoselėti sunkiąją atletiką Kretingoje, įteikė atminimo medalį ir puokštę gėlių.

„Arvydas daugybę metų atidavė sunkiajai atletikai, jis – buvęs Lietuvos čempionas, prizininkas, ir malonu žinoti, kad jis savo sukaupta patirtimi, žiniomis, gyvenimo išmintimi dalinasi su jaunąja karta, myli savo darbą, yra nuoširdus ir atsakingas“, – kalbėjo B. Vyšniauskas.

Jo pastebėjimu, sunkiosios atletikos situacija Kretingoje yra pakankamai gera: sportininkai turi suremontuotą atnaujintą bazę, su jais dirba du treneriai, susidomėjimas sunkiąja atletika taip pat neslūgsta. „Tačiau sunkiosios atletikos plėtra yra būtina – kadangi vaikai ir jaunuoliai domisi šiuo sportu, reikėtų sąlygų, kad treneriams būtų skirta daugiau laiko dirbti su jaunuoliais“, – įsitikinęs B. Vyšniauskas.

Treneris A. Bušeckas neslėpė, kad jam buvę malonu sulaukti Sunkiosios atletikos federacijos dėmesio, o save įvardino kaip nestandartinį trenerį: „Turiu susikūręs savo metodiką ir džiaugiuosi, kad ji pasiteisino – tą įrodo auklėtinių rezultatai.“

Jis sakė galintis didžiuotis savo auklėtiniais Lietuvos čempionais – Adomu Kriaučiūnu, Matu Vitkausku, Roku Bieliausku, Linu Kecoriumi, Martynu Norkumi, rekordininke Viktorija Zapalyte, taip pat gausiu būriu čempionatų, turnyrų prizininkų.

„Dabar jau auga nauja sunkiaatlečių karta, kuriai siekti rezultato padeda geras treniruočių mikroklimatas, puikus susiformavęs jaunų sportininkų kolektyvas“, – pasidžiaugė jubiliatas.


Auksavimo darbai buvo patikėti kretingiškei Anastasijai Šopagienei.

Švenčiant Mažesniųjų brolių ordino įsikūrimo Lietuvoje 550-ąsias ir sugrįžimo iš pogrindžio į Kretingą 30-ąsias metines, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje buvo baigtas restauruoti brolijos įkūrėjo Šventojo Pranciškaus altorius. Altoriaus šventinimo iškilmės įvyks sekmadienį, lapkričio 17-ąją, 12.30 val., – į jas ketina atvykti Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius.

Surinktas iš senųjų altorių

Prieš savaitę, užkėlus skulptūras ir įtvirtinus paveikslus, buvo nuardyti pastoliai. Uždengtas liko tik titulinis Pranciškaus paveikslas su apkaustais, – jis kol kas lieka Juozo Žilinsko galerijos restauratorių dirbtuvėse Kaune. Į Kretingą jį ketinama pargabenti po Naujųjų metų.

Kairiojoje bažnyčios navoje esančio Šv. Pranciškaus altoriaus restauravimo darbai užtruko dvejus metus: dalis vyko restauratorių dirbtuvėse, kiti – Kretingos parapijos namų rūsyje.

Atkurti šį altorių buvo patikėta kaunietės restauratorės Linos Katinaitės įmonei. Tai – jau trečiasis L. Katinaitės ir jos komandos darbas Kretingos bažnyčioje, – prieš kelerius metus ji taip pat atkūrė Švč. Mergelės Marijos altorių bei greta jo prigludusią nedidelę koplytėlę „Esse Homo“.

Restauratorės L. Katinaitės žodžiais, Šv. Pranciškaus altorius buvo sukurtas gerokai vėliau už kitus, – jis datuojamas XIX a. pab.–XX a. pr. Altorius sukonstruotas iš medžio, išskyrus skulptūras – šios nulipdytos iš gipso. „Altorius įdomus tuo, kad visas surinktas iš skirtingų detalių – sutrūnijusių ir dar visai geros būklės, atlikusių nuo kitų altorių. Kretingos bažnyčia nesyk degė ir vėl buvo atstatoma, todėl prieš 100-metį meistrai sugebėjo išlikusias detales panaudoti, konstruojant Šv. Pranciškaus altorių“, – akcentavo restauratorė.

Aptaisas atkeliavo iš vienuolyno rūsių

Imantis darbų, buvo puikiai išsilaikęs tabernakulis – vieta, kur saugoma monstrancija. Tačiau altorius stokojo dekoratyvaus aptaiso, vadinamojo antepedijaus. Restauratoriai lyg ir rado jį buvus, bet uždengtą kitomis detalėmis.

Pranciškonų vyskupas Linas Vodopjanovas, dar būdamas šios bažnyčios klebonas, vienuolyno rūsiuose prisiminė aptikęs kitą, autentišką antepedijų iš labai seno Šv. Pranciškaus altoriaus su šventojo simboliais – sukryžiuotomis rankomis. Iškilo dilema – ar bandyti atkurti ankstesnįjį, ar panaudoti aptiktąjį.

„Komisija – restauratoriai, broliai pranciškonai ir paveldosaugininkai – vieningai nusprendė sumontuoti abu: ant ankstesniojo viršaus – aptiktą autentiškąjį antepedijų. Didžiausias netikėtumas, atkuriant šį altorių ir buvo antepedijaus atradimas ir tai, kad visas altorius surinktas iš gabalų, todėl atkuriant buvo panaudotos skirtingos technikos“, – darbo ypatumus apibūdino L. Katinaitė.


Gruodžio mėnesį iš Paduvos Italijoje į Lietuvą bus atvežta šv. Antano Paduviečio didžioji relikvija, saugoma krištoliniame relikvijoriuje ant šventojo kapo Paduvoje 1263 metais pastatytoje bažnyčioje.

Šv. Antano Paduviečio didžioji relikvija bus išstatyta gruodžio 14–15 dienomis Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje per katedros atnaujinimo darbų užbaigimo iškilmę. Relikvija keliaus ir po Lietuvą, Žemaitiją. Gruodžio 18 d. bus išstatyta Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Telšių vyskupo generalvikaro Viliaus Viktoravičiaus teigimu, tądien Kretingoje pirmąkart rengiamas visos Telšių vyskupijos kunigų susitikimas.

Šv. Antano Paduviečio didžiąją relikviją šioje kelionėje lydės du broliai pranciškonai iš Mažesniųjų brolių konventualų ordino Italijos Paduvos Šv. Antano provincijos.

Šv. Antanas Paduvietis yra vienas garsiausių ir labiausiai gerbiamų katalikų bažnyčios šventųjų. Jis gimė 1195 m. Lisabonoje, turtingoje šeimoje, 15-os metų įstojo į Šv. Augustino vienuolyną, ten gavo gerą išsilavinimą, vėliau tapo elgetaujančiu pranciškonu, šv. Pranciškaus Asyžiečio mokiniu ir ištikimu jo sekėju. Šv. Antanas yra Paduvos, taip pat ir Kretingos miestų globėjas. Šv. Antanui meldžiamasi, norint pagyti, susigrąžinti prarastus daiktus. Jis yra ir moterų, sužadėtinių globėjas.

Šv. Antanas garsėja kaip pamokslininkas. Relikvijoriuje Paduvos bažnyčioje yra saugomas šv. Antano liežuvis, kaip jo iškalbingumo simbolis. Į Lietuvą bus atvežta didžioji relikvija – šventojo kaulai.

„P. n.“ informacija


Danutė Skruibienė Socialinių paslaugų centro direktore dirbti turėtų pradėti šių metų gruodžio 1-ąją.

„Ką tik išėjau iš komisijos. Komisija patvirtino, kad nepažeidžiau viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 18 straipsnio ir ramiai galiu dirbti Socialinių paslaugų centro direktore“, – tarė šį trečiadienį į telefono skambutį neatsiliepusi ir vėliau atskambinusi Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Danutė Skruibienė.

Ankstesnės kadencijos Savivaldybės taryboje vicemere dirbusi Danutė Skruibienė laimėjo Kretingos rajono savivaldybės šių metų rugsėjo 11 d. surengtą konkursą Kretingos socialinių paslaugų centro direktorės pareigoms užimti, tačiau negalėjo pradėti darbo šioje įstaigoje, nes dėl dalyvavimo jai sėkmingai pasibaigusiame konkurse buvo viešai apkaltinta supainiojusi privačius interesus su viešaisiais. Anonimas pagal šį kaltinimą D. Skruibienę apskundė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Politikė neslėpė, kad skaudžiai išgyveno dėl nepelnyto šmeižto.

Vadovauti Socialinių paslaugų centrui pretendavo 5 žmonės. „Pajūrio naujienos“ rašė apie konkurso komisijos išvadą, kad D. Skruibienė už kitus pretendentus buvo gerokai pranašesnė.

Pradėti darbą Kretingos socialinių paslaugų centre D. Skruibienė tikisi nuo šių metų gruodžio 1 d., kai gaus Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimą, kad yra nutraukti jos, kaip Kretingos rajono savivaldybės tarybos narės įgaliojimai, ir pasirašys dėl savo naujų pareigų darbo sutartį su Savivaldybės administracija. Iš Savivaldybės tarybos politikė turi pasitraukti, kadangi Savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovams dirbti ir Savivaldybės taryboje, kuriai šios įstaigos yra pavaldžios, draudžia įstatymas. D. Skruibienė yra Lietuvos liberalų sąjūdžio narė. Pagal šios partijos Kretingos skyriaus kandidatų į Kretingos rajono savivaldybės tarybą sąrašą D. Skruibienę taryboje pakeisti turėtų Marius Meškauskas, dirbantis kūno kultūros mokytoju Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre.

„P. n.“ Informacija


Romualdas Jablonskis

Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) Kretingos skyriaus nariai lapkričio 7 d. įvykusiame visuotiniame susirinkime skyriaus pirmininku išrinko Romualdą Jablonskį, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narį, verslininką, UAB „Rodama“ direktoriaus pavaduotoją.

Iki šiolei laikinai skyriui vadovavo Paulius Ruškus, kuris savivaldos rinkimų laikotarpiu buvo pakeitęs ilgametį Kretingos liberalų vadovą Almantą Skruibį. R. Jablonskio pavaduotoju partiečiai išrinko Vytautą Lukauską, Kartenos girininkijos girininką. Skyrius išsirinko ir tarybą. LLS Kretingos skyrius šiandieną turi 68 sąrašo narius. Rinkiminiame skyriaus susirinkime dalyvavo LLS pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavaduotojas Andrius Bagdonas. Šiemet LLS dalis narių paliko partiją ir perėjo į šių metų birželio 1 d. įsteigtą Laisvės partiją, prie kurios vairo stojo buvusi liberalsąjūdietė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė. „Iš mūsų Kretingos skyriaus į Laisvės partiją neišėjo nė vienas“, – patikino R. Jablonskis, akcentavęs, kad visuotinis skyriaus susirinkimas buvo organizacinis, strateginių klausimų nesprendė.

„P. n.“ informacija


Sklandytojus įpareigojo atlikti namų darbus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
Norą prisiglausti po Kretingos rajono savivaldybės sparnu Strateginio planavimo tarybos atstovams išsakė Klaipėdos sklandymo klubo nariai (iš kairės) Algimantas Skurdenis, Vytautas Viršilas ir Linas Zubė.

Kartenos aerodromo, priklausančio Klaipėdos sklandymo klubui, likimas pakibo ant plauko: klubas jo nebeišlaiko, o Susisiekimo ministerija spaudžia Kretingos rajono savivaldybę apsispręsti – perimti jį savo žinion ar atiduoti valstybei. Trečiadienį Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius surengė Strateginio planavimo tarybos išvažiuojamąjį posėdį Kartenos aerodromo bazėje, kad išgirstų pačių sklandytojų siūlymus. Tačiau liko nusivylę klubo narių neveiklumu.

Turi norėti patys, o ne – Savivaldybė

„Praėjusiame tarybos posėdyje buvau įsitikinęs, kad Savivaldybė turėtų perimti Kartenos aerodromą ir kad norint jį prikelti reikėtų pritraukti privatų kapitalą. Maniau, įtikinsite, kad jums to reikia, ir pateiksite šiame posėdyje savo viziją. Bet dabar nebežinau, į kurią pusę linkti: jūs patys nieko nenorite keisti, o aerodromą perėmus Savivaldybei turėtume didelių išlaidų. Mes turime, kur padėti pinigus – investuoti į motobolą“, – posėdžio pabaigoje, kreipdamasis į klubo atstovus, reziumavo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Meras pasiūlė sklandytojams per 2 savaites komitetams pateikti savo vizijas, kad kitame tarybos posėdyje galutinai būtų apsispręsta dėl aerodromo likimo.

Pageidautų 20 tūkst. eurų

Posėdyje dalyvavę Klaipėdos sklandymo klubo atstovai – pirmininkas Algimantas Skurdenis, sklandymo instruktorius Linas Zubė ir klubo narys Vytautas Viršilas – tikino, kad prisiglausti prie Kretingos rajono savivaldybės, pasiūlius Lietuvos sklandymo sporto federacijai, jie apsisprendę jau prieš 2–3-jus metus. Klubas šiuo metu vienija 34 aktyvius narius.

„Mūsų tikslas – sklandymas ir jaunimo mokymas. Dalyvaujame respublikinėse ir pasaulinėse sklandymo varžybose, ir pagal rezultatus esame 2–3 klubas po Vilniaus ir Kauno. Mes patys neturime lėšų rengti bazėje kažką įmantraus, nes išsilaikome vien iš nario mokesčio – 200 Eur per metus. Mūsų biudžetas per metus – 8–10 tūkst. Eur. Jeigu Savivaldybė prisidėtų lėšomis, sklandymo sportas suklestėtų“, – kalbėjo A. Skurdenis.

Ekonominės plėtros ir ūkio pirmininkui Konstantinui Skierui pasiteiravus, kiek Savivaldybei reikėtų prisidėti, A. Skurdenis suskaičiavo – apie 20 tūkst. Eur: 10 tūkst. Eur kainuotų įsigyti naują sklandytuvą ir antra tiek – įsteigti etatą bazės prižiūrėtojui.

Tačiau šio komiteto pavaduotojas Romualdas Jablonskis pastebėjo: „Jei aerodromą perimtų Savivaldybė, ji turėtų pasirūpinti ir ūkiu – tvarkyti prakiurusius stogus, šienauti pievas. Manau, kad be papildomos veiklos klubo ateities nėra.“


.

Diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti

Lapkričio trečiąjį sekmadienį jau nuo 2005 metų visame pasaulyje minima diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti. Ši diena minima Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva.

Kelių eismo taisyklėse (KET) aiškiai reglamentuota bendroji ir pagrindinė eismo dalyvių pareiga – savitarpio pagarba ir atsargumas.

„Kelyje, kaip ir gyvenime, esame ne vieni. Dėl to dalyvaujant viešajame eisme būtina laikytis KET – tam tikros žinios, savisauga, rūpestingumas, vienas kito saugojimas, kartu – ir atsakomybė“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė.

Tai, kad kelyje nesame saugūs, rodo eismo nelaimės pasaulio, Europos Sąjungos, mūsų šalies keliuose. Kiekvienais metais pasaulyje eismo įvykiuose žūsta daugiau negu 1 mln. žmonių, apie 50 mln. sužeidžiama, daugelis jų lieka neįgalūs. Kiekvieną parą pasaulyje eismo įvykiuose žūsta 3 tūkst. 500 žmonių.

Kretingos rajone 2019-aisiais jau žuvo 3 žmonės, tiek pat, kiek ir praėjusiais metais, įvyko 27 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos sužeista 30 žmonių.

Europos transporto saugos tarybos (ETSC) duomenimis, Europos Sąjungos keliuose 2018-aisiais žuvo 25 tūkst. 300 žmonių, sunkiai sužeista daugiau negu 135 tūkst. Žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, – 49 žmonės, Lietuvoje šis skaičius praėjusiais metais buvo 62.

Šiais metais per devynis mėnesius šalies keliuose per eismo įvykius netekome 132 gyvybių, daugiausia – 60 – vairuotojų ir 35 pėsčiųjų. Pusė pastarųjų eismo dalyvių į įvykius pateko tamsiuoju paros metu, pėsčiųjų perėjose – 7. Tarp žuvusiųjų – ir 8 nepilnamečiai: 5 keleiviai, 2 pėstieji ir motociklo vairuotojas. Jauniausiam buvo 6-eri, vyriausiam – 16-a metų.

Policijos pareigūnai skatina visuomenę būti matomais ir neužmiršti tamsiuoju paros metu segėti atšvaito, taip pat per gatvę eiti leistinoje vietoje, per pėsčiųjų perėją. „Prie drabužių, rankinės, kuprinės pritvirtintas atšvaitas turi būti matomas kitiems eismo dalyviams“, – akcentavo G. Macienė.

Už KET pažeidimus pėstiesiems gresia administracinė atsakomybė.

---

Atšvaitus reikia segėti taip:

Juostinis-spyruoklinis atšvaitas dedamas dešinėje pusėje ant viršutinio drabužio rankovės ar ant kojos blauzdos.

Pakabinamas atšvaitas tvirtinamas prie drabužių dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje. Toks atšvaitas gali būti tvirtinamas ir prie kuprinės, rankinės, bet taip, kad nebūtų paslėptas.

Patartina papildomai turėti ir dar vieną atšvaitą – tvirtinti kairėje pusėje.

Dar viena efektyvi priemonė, padedanti užtikrinti pėsčiojo saugumą ir matomumą kelyje tamsiuoju paros metu– ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais, taip pat – šviečiantys žibintai.

Atkreiptinas dėmesys, kad ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais privalo turėti ir motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas. Jis, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipdamas iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

„P. n.“ informacija


Apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkalinimo periodą pasakojo birštonietė muziejininkė Roma Zajančkauskienė.

Salantų skautai, minėdami savo veiklos 20-metį, surengė teorinę-praktinę konferenciją „Salanto“ draugovės 20-mečio raida ir perspektyvos skautų šūkio „Dievui, tėvynei, artimui“ kontekste“, kurioje pasidalijo įkvepiančiais brolystės ir tarnystės pavyzdžiais.

Kalėjo 11-oje lagerių

Gimnazijos salėje susirinkusių klausytojų dėmesį prikaustė teologijos mokslų daktarės Birštono sakralinio meno muziejaus vadovės Romos Zajančkauskienės fotopasakojimas apie palaimintuoju paskelbto kunigo kankinio Teofiliaus Matulionio tarnystę, daugiau negu pusę gyvenimo – 53-jus metus – praleidus Rusijos įkalinimo vietose.

„T. Matulionis nebuvo skautas, bet jo gyvenimas yra laikomas tobulu pasiaukojimo pavyzdžiu. Sekamas, tardomas, mušamas, kalinamas jis išliko romus, kuklus, didžiadvasis“, – kalbėjo disertaciją apie T. Matulionio įkalinimo vietas parengusi mokslininkė.

Jos žodžiais, kunigas kalėjo 11-oje skirtingų kalėjimų. „Carinės Rusijos archyvuose išliko pažymos, kad J. Matulionis buvo pradėtas sekti dar 1910 m., jam gyvenant ir dirbant Sankt Peterburge, ligi gyvenimo pabaigos 1962 m.

Mokslininkė pasakojo, kad J. Matulioniui už neva antisovietinę veiklą, už tai, kad buvo kunigas ir dėl to – Vatikano šnipas, 1930–1933 m. teko kalėti ir baisiausiame, pirmuoju Europoje konclageriu vadinamajame, ypač griežto režimo Solovkų lageryje. Šis mirtininkų lageris 1917 m. buvo įkurtas XVI a. atokioje saloje pastatytame pravoslavų vienuolyne.

„Baisios kankinamų mirtininkų kameros. Nuteistieji gyveno žeminėse, kirto medžius ir gabeno juos upe. Lageryje T. Matulionis sugebėdavo slapta, talkinat valtimi atplaukiančiai vaistininkei, išklausyti kalinių išpažinčių, teikti Sakramentus“, – pasakojo muziejininkė.

Vedamas tardyti, visuomet laikydavosi oriai. Drąsiai atsisakydavo bendradarbiauti, kai saugumiečiai kviesdavosi į konspiracinius butus: sodinamas arbatos, atsisakydavo: „Esu kviestas ne arbatos gerti, o iš reikalo.“ Arba kvočiamas pasakoti apie kitus kunigus, drąsiai klausdavo: „Jūs mane laikote savo draugu? Aš nesu jūsų draugas.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas