Pajūrio naujienos
Help
2016 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną0°C debesuotumas 64 %
Naktį-3°C debesuotumas 46 %
Apklausa

"Metų žmogaus 2016" rinkimai

Andrius Petkus
Irena Zubienė
Nijolė Vasiliauskienė
Romualdas Beniušis
Kazys Genčius
Rokas Balsys
Vilius Adomaitis
Julius Kanarskas
Judita Varkojienė
Juozas Maksvytis
Jūratė Mačernienė
Ilona Volskienė
Komentarų topas

(1104) 2016-12-02

Salantiškė kasininkė savo kaltę pripažįsta

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kad Kretingos kredito unijos Salantų kasoje laikytus indėlius galėjo išgrobstyti paslaugi ir rūpestinga kasininkė, vietiniams gyventojams buvo netikėta.

Išvažiuojamasis Klaipėdos apygardos teismo posėdis, kuriame turėjo būti pradėta nagrinėti indėlininkų lėšas išgrobsčiusios kasininkės Renatos Neverauskienės baudžiamoji byla, Salantų kultūros centre trečiadienį neįvyko. Nukentėjusieji, kurie daugiausia – garbaus amžiaus žmonės, apie tai iš anksto buvo informuoti telefonu.

„Teismas savo planus pakeitė dėl susiklosčiusių aplinkybių. Žadėtų išvažiuojamųjų posėdžių Salantuose gali ir nebeprireikti“, – taip „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Klaipėdos apygardos teismo atstovas ryšiams su visuomene Kęstutis Butvydas.

Tą patį trečiadienį 9 valandą ryto iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kur praleis 3 mėnesius, R. Neverauskienė policijos pareigūnų buvo atvesdinta vėl į Klaipėdos apygardos teismą. Posėdžio metu prokurorė Vida Skalauskienė perskaitė kaltinamąjį aktą.

Buvusi Kretingos kredito unijos kasininkė kaltinama tuo, kad, pagamindama netikrus kasos operacijų kvitus, juose nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie Kretingos kredito unijos klientų bei indėlininkų iš sąskaitų išimtas pinigų sumas ir pasirašydama už klientus, per ketverius metus pasisavino per 223 tūkst. Eur.

Kadangi R. Neverauskienė kalta visiškai prisipažino, jos advokatas Robertas Skėrys teismo paprašė bylą nagrinėti sutrumpintų baudžiamųjų įrodymų tvarka.

„Tai reiškia, kad nereikės iš naujo apklausti liudytojų, bus remiamasi tais parodymais, kuriuos jie yra davę anksčiau“, – sakė K. Butvydas.

Anot atstovo ryšiams su visuomene, bylų negalima pradėti nagrinėti, kol kaltinamieji nesusipažinę su jiems pateiktais kaltinimais.


Skaistė Kiauleikienė:

– Neįsivaizdavau, kiek šiemet paskirta papuošimams, bet nemanau, kad prireikė daugiau negu 2 tūkst. eurų – tiek ir užtektų, įvertinus mūsų Savivaldybės padėtį. Gatvėse juk tie patys papuošimai, kaip ir pernai, – ne kažkas tepasikeitė, gal tik kokią naują lemputę prireikė įsukti. O mūsų valdžia ką bepirktų, – viskas dešimteriopai pabranginta.

Feliksas Lukauskas:

– Man atrodo, kad suma per didelė. Juk pati eglė nekainuoja. Didžioji dalis papuošimų – greičiausiai iš pernai metų. Tik jeigu iš tos pačios sumos ir koncertas – gal ir ne per daug pinigų. Juk dabar atlikėjai brangiai kainuoja – kiek buvo litais, tiek dabar eurais. Man tie naujoviški koncertai nelabai patinka – juose tik šokinėja, o ne dainuoja. Štai klasika – kas kita.

Gediminas Krasauskas:

– Gal kiek ir per daug. Ir kas patikrins, ar už visus pinigus, kiek paskirta, iš tiesų kažkas bus padaryta. Sako, kad už tokią sumą visą išmaniąją klasę vaikams galima įrengti. Kita vertus, Kalėdos – didžiausia metų šventė, jos atimti iš žmonių negalima. Ir šiemet ateisime prie eglės su šeima pabūti.

Remigijus Paplauskas:

– Man atrodo, kad žmonių Kretingoje – daugiau negu 25 tūkstančiai, tad papuošimui, šventės organizavimui galėtų skirti ir daugiau – nuo kiekvieno žmogaus po eurą. Švenčių ir taip mažai mūsų gyvenime, reikia jomis pasidžiaugti. Gyvenu miesto centre – pro balkoną visos šventės – lyg ant delno. Šiemet, girdėjau, koncertuos Edmundas Kučinskas. Jo repertuaras geras ir pats atlikėjas, kaip sakoma, – amžinas.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Toliau tvarkys Pastauninko parką

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Gruodžio 5 dieną 16 val. Kretingos rajono savivaldybės salėje visuomenei bus pristatytas Pastauninko parko kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projektas, pagal kurį yra numatyta pratęsti Pastauninko parko tvarkymo darbus.


Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos kuriančių mokinių šventė „Rudens nostalgija“ Kultūros centro vitražo salėn tradiciškai subūrė jaunuosius šokio, muzikos, poezijos žodžio ir dailės entuziastus. Šiemet „Rudens nostalgija“ reikšmingai praturtėjo socializacijos projekto „Kretingos istorinis kultūrinis paveldas“ metu sukurta paroda „Patirtys“, išskleidusia dar trijų rajono mokyklų kūrybinį potencialą.


Dienos centras verčia Advento kalendorių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
Salantų dienos centro lankytojai (iš kairės) Ignas, Antanas ir Svajūnas bei iš ligoninės kūrybiškai praleisti laisvalaikį atėjusios Laura ir Liuda, padedami socialinės darbuotojos Rimos Vengalienės (stovi), į keramikos darbus sudeda savo fantaziją.

Šiomis dienomis 24 Kretingos dienos veiklos centro Salantų padalinio lankytojais išvien su 14 darbuotojų intensyviai rengiasi artėjančioms Kalėdoms: siuva kalėdines kojines, iš kankorėžių jau pasigamino eglutę, nusipynė vainiką ir atidarė pirmąsias Advento kalendoriaus dėžutes.

Ruošia dovanas artimiesiems

Džiaugsmingą laukimą simbolizuojantis Advento kalendorius – tai ant didelio kalendoriaus lapo 28 skirtingo dydžio ir įvairia kalėdine atributika dekoruotos dėžutės, kuriose paslėpti maži siurprizai.

„Besibaigiant dienai, sueiname visi ir sprendžiame, kas tądien geru darbu, poelgiu ar nuoširdžiu žodžiu labiausiai nusipelnė atidaryti dėžutę, – tam ir priklauso joje slypintis siurprizas“, – kalbėjo laikinai vyriausiąją socialinę darbuotoją pavaduojanti Airida Stonkienė.

Advento kalendorius kabo bibliotekoje, kuriai knygų dovanoja patys salantiškiai. Itin gausią kolekciją padovanojo anapilin iškeliavusios gydytojos Nijolės Elijošaitienės artimieji.

Siuvimo ir rankdarbių bei keramikos kabinetuose – taip pat pakilus karštymetis. Pietų į valgyklą šeimininkių net kelissyk buvo kviečiami akių nuo siuvinių neatplėšiantys Aušra, Kazys, Algis ir Alma, giliai įsijautę jie dekoravo kalėdines kojines. Savo sukurtomis dovanomis jie sakė apdovanosią savo artimuosius bei svečius per Kalėdų eglutės šventę.

Į kryželiu siuvinėjamą žirgą Vytautas iš Grūšlaukės tarsi perkėlė savo minčių ir fantazijos pasaulį. A. Stonkienė pabrėžė, jog vaikinas labai kruopščiai siuvinėja ir dienų dienas leidžia prie rankdarbių. Pats internete susiranda paveikslų pavyzdžių ir jų parsisiunčia. Daugelis išsiuvinėtų Vytauto paveikslų įrėminti ir išvien su kitų dienos centro neįgaliųjų darbais eksponuojami Salantų miesto bibliotekoje, yra pabuvoję ir kitose parodose.


Greitosios pagalbos medikai neturi nešikų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata

Kretingiškė Daiva Pocienė susidūrė su nemalonia situacija, kai tamsiu paros metu pas 88-erių sunkiai sergantį jos tėvą atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, teko bėgti kviesti kaimynus, kad padėtų neštuvais išnešti ligonį. Skaitytojai kilo ir daugiau neaiškumų dėl greitosios medicinos pagalbos teikiamų paslaugų.


„Kaip būtų gerai, kad vaikai patys išmoktų valdyti emocijas. Vaikas pats supyksta ir pats nusiramina. Būtų rojus! Tačiau vaikai kontroliuoti emocijas dar tik mokosi, ir visų pirma – iš savo tėvų“, – kalbėjo psichologė Jūratė Bortkevičienė, kuri skaitė pranešimą Kretingoje įvykusioje konferencijoje „Misija – būti tėvais“.


Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras parengė Aplinkos ir sveikatos rodiklių ataskaitą, kuri iliustruoja mūsų šalies gyventojų situaciją pagal daugybę rodiklių, susijusių su sveikata, mirtingumu, aplinkos tarša, aplinkos įtaka sveikatai ir pan. Iš šios ataskaitos parinkta keletas rodiklių, kurie atskleidžia, nuo ko mūsų šalyje miršta daugiausiai žmonių.


Alfredas Raudys:

– Prie planšetės praleidžiu kur kas daugiau laiko negu prie televizoriaus, nes televizija manęs nedomina – per daug lėkštas turinys, ir kaip fonas ji man netinka. Manau, kad televizijos žiūrėjimas daliai žmonių tampa priklausomybės forma arba laiko žudymo įrankiu tiems, kurie neturi ką veikti.

Augusta Ambrozevičiūtė:

– Visai nežiūriu televizoriaus. Pirmiausia, nerandu ką žiūrėti, antra – neturiu tam laiko. Geriau jį skiriu mokymuisi. Man atrodo, kad įjungtas televizorius, net jei ir nežiūrimas, blaško dėmesį ir jokios naudos neduoda. Jau geriau tuomet klausytis muzikos.

Genovaitė Rimkuvienė:

– Televizorių kasdien žiūriu po 4–5 valandas, įsijungiu jį maždaug 17 val. ir draugaujame iki pat 22 val. Man televizorius – kaip šeimos narys. Mėgstu pokalbių, gyvenimo būdo laidas, jos mane pradžiugina – pasisemiu geros energijos, atsipalaiduoju.

Kretingos rajono švietimo centro psichologės Eglės Deksnienės komentaras:

„Dėl didelio šiuolaikinio gyvenimo tempo, didelių reikalavimų sau ir kitiems vis daugiau žmonių patiria lėtinį stresą. Neretai po visos dienos bėgimo ir lėkimo žmonės atsipalaiduoja ramiai praleisdami vakarą prie televizoriaus, tačiau klaidinga manyti, kad televizoriaus žiūrėjimas yra poilsis. Yra atlikta daugybė tyrimų, kuriais nustatyta, kad žiūrint televizorių smegenų aktyvumas labai padidėja, taigi žmogus, žiūrintis televiziją, ne pailsi, o dar labiau pavargsta protiškai. Be to, žmonės, žiūrėdami televiziją, praranda labai daug laiko: nustatyta, kad vidutinis amerikietis per dieną televiziją žiūri apie 4 valandas, taigi per 65 metus tam paskiria 9 metus. Televizijos mėgėjai aptingsta, mažiau juda, rečiau atsiverčia knygą, mažiau praleidžia laiko su namiškiais, dar ir savo pavyzdžiu daro didelę neigiamą įtaką vaikams. Yra daug nuomonių, jog besaikis televizoriaus žiūrėjimas veikia vaikų miegą, svorį, pasiekimus mokykloje, regą, loginį mąstymą, skurdina vaizduotę, todėl linkiu riboti laiką prie televizoriaus, atsirinkti edukacines laidas, filmus ar naudingą animaciją vaikams, dažniau išeiti pasivaikščioti ir pasportuoti“.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Tiškevičių paveldo atstatymo sėkmės istorijomis ir patirtimis Palangos gintaro muziejuje pasidaliję Tiškevičių palikimo Lietuvoje sergėtojai, verslininkai, paveldosaugos specialistai, savivaldos atstovai įsitikinę – atgimstantys dvarai gali atstatyti ir Lietuvos identitetą.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS m.

SAVANORIŲ g. lapkričio 26 d. tarp 16 ir 18 val. būnant automobilyje, iš 1997 m. gimusio Panevėžio gatvės gyventojo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung G925FA Galaxy S6 Edge“. Padaryta 700 Eur žala.

SAVANORIŲ g., prekybos centre IKI esančioje gėlių parduotuvėje lapkričio 28 d. apie 18.45 val. moteris pasigedo juodo dėklo su jame buvusiu juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonu HUAWEI P8 bei vairuotojo pažymėjimu. Padaryta 300 Eur žala.

KRETINGOS r.

GENČŲ k. lapkričio 25 d. apie 17 val. į namus grįžęs 1956 m. gimęs vyras pastebėjo, kad patekta į namo vidų. Pasigesta įvairių maisto produktų, gėrimų, elektrinių kampinio šlifuoklio, obliaus, grąžto, siaurapjūklio ir diktofono „Panasonic“.

Name apsaugos signalizacija neįrengta, turtas nuo vagysčių nedraustas. Namų valdoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Nukentėjusiajam padaryta 150 Eur žala.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ


Lietuvos Aukščiausiasis teismas lapkričio 30 dienos nutartimi nusprendė nenagrinėti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kasacinio skundo. Tai reiškia, kad ginče dėl Kretingoje statomo sporto ir sveikatingumo centro statybų sutarties teisėtumo padėtas galutinis taškas. Sporto komplekso statybos nebus stabdomos, ir ši teismo nutartis neskundžiama.

VPT į jau paskutinę teismo instanciją kreipėsi po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 29 dieną priėmė Savivaldybei palankų sprendimą – panaikino šių metų liepos 18 dienos Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir paliko galioti sporto ir sveikatingumo centro statybų sutartį su UAB „LitCon“.

Susipažinęs su lapkričio 28 dieną VPT pateiktu skundu, Lietuvos Aukščiausiasis teismas nusprendė jo nepriimti, nes skundas paduotas praleidus ginčuose dėl viešųjų pirkimų suteikiamą vieno mėnesio apskundimo terminą. Be to, šio termino nuspręsta neatnaujinti, nes jis praleistas ne dėl objektyvių priežasčių.

Iki šių metų pabaigos į sporto ir sveikatingumo centro Kretingoje statybą iš Valstybės investicijų programos ir Savivaldybės biudžeto lėšų bus investuota 1 mln. 500 tūkst. eurų, praėjusiais metais atlikta darbų už 144,8 tūkst. eurų.

Savivaldybės informacija


Minijos intakas Alantas ties Kartena prisigraužė prie pat kelio ir grasina jį nuplauti, o pati Minija, keisdama savo vagą, pavojų kelia dešimtims sodybų ir netgi miestelio nuotekų valymo įrenginiams – gausiai lyjant jie gali atsidurti po vandeniu.


Pedagogas kompozitorius chorvedys Aloyzas Žilys savo kūrybos vakarą paskyrė dviem reikšmingiems gyvenimo jubiliejams – 45-erių kūrybos ir 65-erių gimimo.

Savo kūrybos gerbėjus sukvietęs į autorinį kūrybos vakarą „Per gyvenimą su daina...“, skirtą kūrybinės veiklos 45-erių ir asmeninio 65 m. jubiliejams paminėti, pedagogas kompozitorius chorvedys Aloyzas Žilys neslėpė, jog tokius jubiliejus jis švenčiąs kas penkerius metus ir tai yra dovana miestui bei jo žmonėms.

„Ir kiek per tuos dešimtmečius išdainuota dainų, kiek surengta koncertų, kiek šimtų valandų praleista repeticijų salėse, išvykose, kiek aplankyta šalių ir miestų, laimėta apžiūrų ir konkursų apdovanojimų, pagaliau kiek primarginta natų sąsiuvinių išleidžiant į pasaulį bemaž 500 autorinių muzikos kūrinių, tarp kurių – dainos vaikų ir suaugusiųjų chorams, ansambliams, solistams, muzika šokiams, vaikų spektakliams, kaimo kapeloms, bažnytinės giesmės ir Mišios“, – A. Žilio indėlį į krašto ir šalies kultūrinį gyvenimą apibendrino jubiliejinio koncerto vedėja Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė. Ji – viena iš autorių, pagal kurios sukurtas eiles A. Žilys yra sukūręs nemažai dainų, kelią į kompozitoriaus širdį yra radę ir kiti krašto poetai: Bronė Liniauskienė, Juozas Maksvytis, Nijolė Rimkienė, Juzefa Jucienė bei kiti. Būtent jų žodžiais sukurtos dainos ir skambėjo jubiliejinį vakarą.


Padėkos vakarą skyrė Kūlupėnų jubiliejui

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse

Kūlupėnų bendruomenė, gausiai susirinkusi į Kūlupėnų jubiliejiniams metams skirtą Padėkos vakarą „Čia – mūsų namai“, į savo veiklos metraštį įsirašė dar vieną puslapį ir patvirtino, jog jie moka gyventi pagal vyskupo Motiejaus Valančiaus žodžius „Būk it bitelė, kuri iš kožnos žolelės, kvepiančios ar dvokiančios, sugeba išsiurbti saldų medų“, kurie yra tapę bendruomenės moto.


„Alanta“ savo istoriją rašo toliau

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse

Šeštadienį linksmai nusiteikę, nešini tortais, pyragais ir kitomis gėrybėmis, Kalniškių žmonės rinkosi į savo kaimo kultūros skyrių kartu pavakaroti, smagiai atšvęsti moterų ansamblio „Alanta“ 45-metį, palinkėti šiam skambiam kolektyvui antra tiek metų, o gal ir dar daugiau.








chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas